2017 metų pradžioje turėtų pasikeisti Konkurencijos įstatymas (jei naująją redakciją patvirtins Seimas ir Prezidentė). Be naujų žalos už konkurencijos teisės pažeidimus atlyginimo taisyklių jis suteiks pagrindą pažeidimu įtariamam ūkio subjektui pripažinti pažeidimą mainais už sumažintą baudą ir greitesnę proceso baigtį. 

Nuolaidos ir po tyrimo pabaigos?

Pakeistame įstatyme numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad pažeidimą padarę ūkio ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikė rašytinį pripažinimo pareiškimą, pripažino pažeidimą ir numatytą baudą bei padėjo efektyviau atlikti tyrimą.

Nors ir šiuo metu galiojantis įstatymas pažeidimo pripažinimą laiko lengvinančia aplinkybe, tačiau pažeidimo pripažinimas jau gavus Konkurencijos tarybos išvadas šiuo metu nėra atsakomybė lengvinanti aplinkybė ar juo labiau pagrindas atleisti nuo baudos. Siekiant išvengti painiavos, Ūkio ministerijos paruoštas įstatymo projektas numatė atskirą „supaprastintą“ procedūrą, kurios tikslas – ne tik kuo greičiau užbaigti nemalonumus su Konkurencijos taryba, bet ir taupyti tarybos bei teismų išteklius, skirti juos sudėtingiausių pažeidimų nagrinėjimui.

Reikia tikėtis, jog Konkurencijos taryba artimiausiu metu priims papildomus teisės aktus, kurie detalizuos priimtame įstatyme nustatytą reguliavimą.

Nors įstatymo pakeitimas įtvirtina žalos už konkurencijos teisės pažeidimus reformą ir leidžia ieškovams paprasčiau reikšti reikalavimus atlyginti žalą už konkurencijos teisės pažeidimus, įstatyme numatytos garantijos ir apsauga nuo potencialių ieškovų pažeidimus pripažinusiems pažeidėjams. Numatoma, kad žalos atlyginimo reikalaujantiems ieškovams pripažinimo pareiškimai nebus atskleidžiami, jeigu pažeidėjas prisipažįsta dėl „tikslo“ pažeidimų, t.y. susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją. Šiai draudžiamų susitarimų kategorijai suteikiama papildoma apsauga nuo ieškovų, nes „tikslo“ pažeidimai laikomi itin kenksmingais ekonomikai ir, svarbiausia, vartotojams.

Išbandyta Europos Komisijos

Reglamentavus pažeidimo pripažinimo procedūrą, bus užbaigtas šiuo metu galiojančių Europos Komisijos programų, kuriomis skatinamas pažeidėjų prisipažinimas apie padarytus konkurencijos teisės pažeidimus (anglų k. – leniency), perkėlimas į Lietuvos teisę.

Europos Komisija pažeidimo pripažinimo tvarką (anglų k. – Settlement procedure) įvedė dar 2008 m. ir įtvirtino fiksuotą 10 procentų dydžio „nuolaidą“, taikomą kiekvienam procedūros dalyviui. Nors terminas „Settlement“ gali kelti asociacijas su derybomis, tačiau šios procedūros metu nei dėl pažeidimo fakto pripažinimo, nei dėl nuolaidos dydžio nesiderama.

Nuo 2010 m. apie pusę (22) Europos Komisijos sprendimų dėl draudžiamų susitarimų baigėsi ūkio subjektų pripažinimais. Taigi, sekant Europos Komisijos sėkmingu pavyzdžiu, galbūt pavyks paskatinti ūkio subjektus atsisakyti ilgo bylinėjimosi dėl skiriamų baudų.

Naujas reguliavimas – naujos problemos

Galima įžvelgti dvi potencialias su nauja procedūra susijusias problemas – kaip turėtų klostytis procesas, kai dalis draudžiamo pažeidimo dalyvių nesutinka su „bendrininko“ sprendimu prisipažinti apie padarytą pažeidimą, ir kaip reikėtų spręsti ginčą, kai pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, nepatenkintas nepakankamai sumažintu baudos dydžiu, skundžia pripažinimo pagrindu priimtą Konkurencijos tarybos nutarimą. Gaires, kaip spręsti tokias problemas, suteikia Europos Komisijos praktika.

Kai dalis ūkio subjektų prisipažįsta, o kita ne, Europos Komisija vykdo „hibridinę procedūrą“ – paraleliai vykdo du tyrimus, supaprastintą ir įprastą, bei priima du skirtingus sprendimus – pagal supaprastintą procedūrą ir pagal įprastą. Dažniausiai tokiais atvejais abu sprendimus skiria 2 metų laikotarpis, tačiau yra buvę atvejų, kai sprendimai buvo priimti tuo pačiu metu.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas „Timab“ byloje nagrinėjo atvejį, kai, ūkio subjektui nutraukus dalyvavimą supaprastintoje procedūroje, Europos Komisija įvertino naujus duomenis ir, atlikusi papildomus skaičiavimus, skyrė didesnę baudą. Bendrasis teismas konstatavo, kad nors tokios situacijos gali pasirodyti paradoksalios, tačiau Europos Komisija, priimdama sprendimą pagal įprastą procedūrą, nėra apribota aplinkybių, kurias nurodė nutrūkusios supaprastintos procedūros metu, vertinimo. Pasak Bendrojo teismo, Europos Komisija turi teisę keisti tiek pažeidimo vertinimą, tiek taikytinos baudos dydį. Taigi galimybė taikyti sumažintą baudą tėra tik galimybė, o ne bet kuriuo atveju ūkio subjektui priklausanti garantija.

Supaprastinta procedūra neatima teisės į gynybą ir galimybės skųsti sprendimo dalį dėl baudos dydžio apskaičiavimo. Tačiau ne visais atvejais Europos Komisijos klaidas taiso tik ESTT. Pavyzdžiui, manipuliacijų LIBOR ir EURIBOR indeksais atveju „SociétéGénérale“ bankas apskundė supaprastintos procedūros metu Europos Komisijos priimtą sprendimą, tačiau, pastarajai savo iniciatyva perskaičiavus baudą pažeidėjo naudai, „SociétéGénérale“suskubo skundą iš teismo atsiimti.

Prognozės

Nauja Konkurencijos įstatymo redakcija suteiks didesnę laisvę konkurencijos teisės pažeidėjams imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti galimų baudų naštą, tačiau nesumažins didėjančios finansinės rizikos, kuri susijusi su palengvinta ieškinius dėl žalos atlyginimo reiškiančių ieškovų procesine padėtimi.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininku Jonu Šalna. Publikuota naujienų portale vz.lt