Pagal formuojamą praktiką, neįprastai maža laikoma kaina, kuri yra apie 20 proc. mažesnė už visų pasiūlymų kainų vidurkį arba už nustatytą pirkimo biudžetą. Neįprastai maža taip pat gali būti laikoma rinkos kainos neatitinkanti prekės ar paslaugos kaina.

Į viešojo pirkimo metu pasiūlytą itin mažą prekių, darbų ar paslaugų kainą paprastai žiūrima formaliai. Pagal teismų praktiką, tiekėjui nėra draudžiama siūlyti jo kaštų nepadengiančią kainą, kadangi tiekėjo ekonominė nauda yra ne perkančiosios organizacijos reikalas. Ypač jei tiekėjas yra žinoma ir patikima įmonė, greičiausiai bet kokį jo pateiktą įtartinai mažos kainos pagrindimą perkančioji organizacija laikys priimtinu ir tokio tiekėjo pasiūlymo neatmes.

Tokia pozicija ne visada pagrįsta. Neįprastai maža pasiūlymo kaina, pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją, laikytina papildomo aiškinimosi reikalaujančia aplinkybe, kadangi paprastai viešuosiuose pirkimuose įmonės dalyvauja siekdamos pelno. Todėl turėtų būti įsitikinta, ar nėra kokių nors itin mažos kainos siūlymo priežasčių, kurios sudarytų pagrindą mažą kainą pasiūlymo tiekėjo pasiūlymą atmesti. Kokios šios aplinkybės?

Rinkos sąlygų neatitinkanti kaina gali būti interesų konflikto pasekmė. Pavyzdžiui, tiekėjas, už mažą kainą siūlydamas peržiūrėti transporto srities teisinį reguliavimą ir į savo partnerius pasitelkęs transporto įmones vienijančią asociaciją ar jos vadovaujančius asmenis, užduotį gali atlikti šališkai, proteguodamas šios asociacijos narių interesus. Informacinių sistemų sprendinius viešojo sektoriaus institucijai įdiegusi įmonė gali būti suinteresuota bet kokia kaina laimėti tokių sprendinių tobulinimo konkursą, jei atliekant tokio pirkimo objektu esančius darbus gali būti nustatyta esminių ankstesniojo darbo trūkumų. Tokiais atvejais per maža pasiūlymo kaina galėtų būti priežastimi tiekėjo pasiūlymą atmesti.

Atidžiau turėtų būti vertinami ir iš biudžeto paramą ar asignavimus gaunančių tiekėjų kainos pasiūlymai. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga, kuri gauna lėšų savo veiklai finansuoti iš biudžeto, dalyvauja viešajame konkurse dėl konsultacinių paslaugų įsigijimo ir jame konkuruoja su privačiais tiekėjais. Nagrinėjamu atveju gali būti konstatuota, jog iš biudžeto gautą valstybės pagalbą ketinama panaudoti konsultacinių paslaugų teikimo kaštams padengti, tuo gebant pasiūlyti rinkos sąlygos neatitinkančią konsultacinių paslaugų kainą.

Teisę siūlyti kaštus nepadengiančią kainą gali riboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi draudžiančios konkurencijos teisės nuostatos. Jei konkrečioje rinkoje veikia didelė įmonė, ji gali būti suinteresuota kaštų nepadengiančia kaina laimėti visus jai aktualius viešuosius pirkimus ir taip iš rinkos išstumti smulkesnius konkurentus. Šiuo atveju mažos kainos pasiūlymas taip pat galėtų būti atmestas.

Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, vertinant, ar pasiūlyta kaina nėra nepateisinamai maža, vertinimo objektas gali būti ne galutinė pasiūlymo, bet ir atskirų jo dalių kaina. Tai gali būti aktualu per Centrinę perkančiąją organizaciją vykdomuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms. Kai kuriuose per centrinį katalogą vykdomuose paslaugų pirkimuose paslaugos kainą sudaro kelių subpaslaugų kainų suma, iš kurių kiekvienai suteikiamas svertinis koeficientas, o laimėtojas nustatomas pagal formule apskaičiuojamą

Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės turėtų domėtis konkurentų pasiūlytomis kainomis ir, esant pagrįstų abejonių dėl tokių kainų realumo bei numanant pernelyg mažų kainų siūlymo priežastis, turėtų pateikti informaciją perkančiajai organizacijai bei reikalauti, kad konkurentai pasiūlytą kainą pagrįstų.

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt