Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės turėtų atidžiau vertinti ribotuose konkursuose perkančiųjų organizacijų nustatomus kvalifikacinės atrankos kriterijus, o perkančiosios organizacijos riboto konkurso procedūra turėtų naudotis tik tada, kai tai iš tiesų yra pagrįsta ir būtina.

Kurią rinktis: privalumai ir trūkumai

Atviro konkurso procedūra užtikrina didesnę konkurenciją, kadangi neribojamas pasiūlymus teikiančių tiekėjų skaičius. Be to, paprastai ji įgyvendinama greičiau, nes perkančiajai organizacijai reikia priimti mažiau sprendimų, kurie gali būti apskųsti tiekėjų. Kita vertus, atviro konkurso procedūra gali užtrukti, kadangi perkančioji organizacija privalo įvertinti visų minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų pasiūlymus. Atviro konkurso procedūra taip pat gali pareikalauti nemažai žmogiškųjų resursų - tiek perkančiosios organizacijos, vertinant didelės apimties tiekėjų pasiūlymus, tiek ir tiekėjų, pasiūlymus rengiant.

Riboto konkurso procedūra reikalauja mažiau perkančiosios organizacijos resursų, kadangi vertinami tik kvalifikacinės atrankos metu atrinktų tiekėjų pasiūlymai. Ši procedūra taip pat suteikia perkančiajai organizacijai galimybę gauti labiausiai kvalifikuotų ir specifinės patirties turinčių tiekėjų pasiūlymus, nes sudėtingo pirkimo objekto atveju, dėl didelių su pasiūlymo parengimu susijusių kaštų, tiekėjas gali būti labiau suinteresuotas pateikti kokybišką pasiūlymą, žinodamas, jog, esant mažesniam pasiūlymus teikiančių įmonių skaičiui, tikimybė konkursą laimėti yra didesnė. Kita vertus, riboto konkurso procedūra dėl to paties riboto pasiūlymus teikiančių tiekėjų skaičiaus yra mažiau konkurencinga, todėl perkančiajai organizacijai gali kilti daugiau rūpesčių nustatant tiekėjų nediskriminuojančius ir pagrįstus kvalifikacinės atrankos kriterijus.

Be to, su riboto konkurso procedūra yra susijusi didesnė ginčų su tiekėjais rizika, kadangi tiekėjai gali ginčyti tiek su kvalifikacine atranka susijusius, tiek pasiūlymų vertinimo metu perkančiosios organizacijos priimamus sprendimus.

Kada rinktis ribotą konkursą: bendra taisyklė ir jos išimtys

Viešųjų pirkimų tarnyba neseniai viešai yra nurodžiusi, kad prioritetas renkantis pirkimo procedūrą turėtų būti teikiamas atviram konkursui, ypač perkant statybos rangos darbus. Tokia pozicija nestebina, kadangi statybos rinkoje stebima tendencija, jog didžiausią naudą iš riboto konkurso gauna stambiausios statybos įmonės, kurios paprastai ir yra atrenkamos teikti pasiūlymus.

Riboto konkurso procedūrą reikėtų rinktis atsakingai, gerai apgalvojus, ar toks pasirinkimas yra tikslingas. Riboto konkurso procedūra (kvalifikacinė atranka) gali būti naudojama, kai perkamos nesudėtingos prekės ar paslaugos ir tikimasi didelės tiekėjų konkurencijos. Pavyzdžiui, ketinama įsigyti valymo, programinės įrangos diegimo ir kitas paslaugas, baldus ar kitas nesudėtingas prekes. Tačiau riboto konkurso procedūra neturėtų būti naudojama, kai pirkimo objektas yra sudėtingas, o būsimai sutarčiai įgyvendinti reikia specialių ekspertinių žinių, taigi pasiūlymus neturėtų pateikti daug tiekėjų. Kita vertus, riboto konkurso procedūros naudojimas galėtų būti tikslingas tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, o tiekėjai turi skirti nemažai resursų pasiūlymui parengti. Tokiais atvejais riboto konkurso organizavimas gali motyvuoti tiekėjus pateikti kokybiškesnius pasiūlymus.

Kokie kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų būti taikomi?

Riboto konkurso procedūra riboja konkurenciją, kadangi teisė pateikti pasiūlymus suteikiama keliems tiekėjams. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija privalo atsakingai parinkti tinkamus ir konkurencijos dar daugiau neapribojančius kvalifikacinės atrankos kriterijus. Priešingu atveju kriterijais nepatenkinti tiekėjai galėtų sėkmingai ginčyti juos teisme.

Gali būti nustatomi įvairūs kvalifikacinės atrankos kriterijai, tokie kaip aktuali patirtis įgyvendinant pirkimo objektui artimus pavedimus, mokumo rodikliai, pagrindinių ekspertų kvalifikacija ir kt. Visgi, vertinant kvalifikacinės atrankos kriterijų pagrįstumą, derėtų vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.

Pirmiausia, Europos Komisijos parengtame viešųjų pirkimų praktiniame vadove nurodoma, jog paprastai kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų sutapti su minimaliais kvalifikacijos reikalavimais, kuriuos privalo atitikti kiekvienas konkurse dalyvaujantis tiekėjas. Pavyzdžiui, jei viešojo pirkimo objektas yra šilumos tiekimo tinklo trasų rekonstrukcijos darbai, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę tokius darbus atlikti. Dėl šios priežasties kvalifikacinės atrankos kriterijus taip pat turėtų būti siejamas su sėkmingai įgyvendintais šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijos darbais.

Antra, kvalifikacinės atrankos kriterijai privalo būti susiję su pagrindiniu pirkimo objektu. Pavyzdžiui, jei pirkimo objektas yra informacinės sistemos sukūrimo darbai, kuriems atlikti taip pat reikės atlikti teisės aktų pakeitimus, kvalifikacinės atrankos kriterijus rekomenduojama sieti su patirtimi atliekant pagrindinius, informacinės sistemos sukūrimo, darbus.

Trečioji taisyklė - viešuosiuose pirkimuose turėtų būti skatinamas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimas. Dėl šios priežasties reikėtų vengti kvalifikacinės atrankos kriterijų, teikiančių nepagrįstą pranašumą stambiems ūkio subjektams.

Nesilaikant aukščiau nurodytų kriterijų bei atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją, tiekėjai galėtų sėkmingai ginčyti tokius reikalavimus ir ginti kvalifikacinės atrankos kriterijais apribotą teisę pateikti pasiūlymą.