Kovo 30 d. Seimas priėmė naująjį Viešųjų pirkimų įstatymą. Jeigu Prezidentė jo nevetuos (kas yra tikėtina), naujos viešųjų pirkimų taisyklės įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d.

Konkurencija ne tik dėl kainos, bet ir dėl kokybės

Naujasis reguliavimas teikia prioritetą ne mažiausiai kainai, bet kainos ar sąnaudų ir kokybės principo taikymui – vadinamajam ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijui. Perkančiosios organizacijos ne mažiau kaip 30 proc. lėšų, skirtų viešiesiems pirkimams, turės išleisti taikydamos ne mažiausios kainos, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų.

Perkant produktą ar darbus taip pat bus privalu atsižvelgti į perkamo objekto gyvavimo ciklo sąnaudas. Taigi vertinant pasiūlymo kainą turėtų būti atsižvelgiama ne tik į prekės ar darbų vertę, bet ir išlaidas, kurios bus patirtos naudojant prekę ar darbus , pvz., vykdant jų priežiūrą, aptarnavimą ar mokant už naudojamus energetinius resursus.

Teigiamas požiūris į konsultacijas su rinka formuojant pirkimo užduoti ir kitas sąlygas

Įstatymas tiesiogiai įtvirtina perkančiosios organizacijoms teisę, formuojant pirkimo užduotį ir kitas pirkimo sąlygas, konsultuotis su rinkos dalyviais. Iki šiol tai buvo laikoma abejotina veikla viešosios nuomonės požiūriu. Kad konsultacijas teikusiems tiekėjams nebūtų teikiamas pranašumas, informacija, kurią jiems suteikė perkančioji organizacija, privalo būti atskleista kitiems būsimo konkurso dalyviams.

Prioritetas inovatyviems sprendiniams ir jiems įsigyti taikomoms procedūroms

Naujasis įstatymas daug dėmesio skiria inovacijoms – naujiems ar iš esmės pagerintiems perkančiosios organizacijos poreikį tenkinantiems objektams įsigyti.

Perkančiosios organizacijos, nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, turėtų teikti pranašumą inovatyviems pasiūlymams, įvertindamos ilgalaikę tokiuose pasiūlymuose pateikiamų sprendinių finansinę naudą. Be to, techninės užduotys gali būti formuojamos nustatant funkcinius reikalavimus, kuriuos turėtų tenkinti galutinis viešojo pirkimo produktas. Tokios produkto ypatybės nebūtinai turi būti susijusios su kaina ar funkcionalumu, bet gali apimti aplinkosauginius, socialinius ar kitus kriterijus.

Įstatyme numatytas naujas mokslinių tyrimų ir techninės plėtros reikalaujančių produktų (inovacijų) įsigijimo būdas - inovatyvi partnerystė. Šiuo pirkimu perkančioji organizacija siekia įsigyti jos poreikius tenkinančio produkto ar paslaugos sukūrimo paslaugas bei patį produktą ar paslaugą jį (ją) sukūrus. Vadovaujantis kokybės už kainą principu, atrinkti tiekėjai (partneriai), bendradarbiaudami su perkančiąja organizacija, sukurs perkančiosios organizacijos poreikį tenkinantį sprendinį. Jei rezultatai perkančiajai organizacijai funkciniu ir kainos požiūriu pasirodys priimtini, pasirinktas partneris (partneriai) privalės perkančiajai organizacijai pateikti galutinį rezultatą (prekę ar paslaugą). Remiantis užsienio praktika, inovatyvios partnerystės iniciatorius gali būti ir privatus sektorius. Pavyzdžiui, medicinos paslaugų sektoriuje veikianti įmonė, kuri nori išbandyti savo gaminamą įrangą, gali bendradarbiauti su medicinos įstaiga (perkančiąja organizacija) ir taip įgyti prieigą prie pacientų.

Įstatymas taip pat numato supaprastintas procedūras techniškai ir finansiškai sudėtingiems projektams įgyvendinti bei skatinti inovacijas socialinių ir sveikatos paslaugų srityse.

Projektavimo ir statybos rangos darbų įsigijimas – tik atskirai

Įstatymas įtvirtina bendrą taisyklę, kad kai pirkimo objektas gali būti skaidomas į dalis, tai ir turėtų būti padaryta. Atskirai paminėti statybos ir projektavimo darbai, kurie iš esmės visada turėtų būti perkami atskirai.

Mažiau sąnaudų dalyvaujant pirkimuose

Gera praktika, kai atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams iš esmės privalėjo įrodyti tik geriausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas, tampa bendra taisykle. Įstatymui įsigaliojus, atitiktį kvalifikaciniams ir kitiems konkurso reikalavimams bus galima įrodyti pateikiant vienos visoje ES formos deklaraciją. Taip verslas turės daugiau paskatų dalyvauti konkursuose, reikalaujančiuose didelių kaštų rengiant pasiūlymą.

Ne(baigta) vidaus sandorių istorija

Vidaus sandorių sudarymo galimybė liko, tačiau tik savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms ir tik nustačius, kad tokio sandorio objektas negali būti efektyviai ir ekonomiškai įsigytas viešojo pirkimo metu. Toks ribojimas iš esmės atitinka naujausią teismų praktiką, pagal kurią vidaus sandoris neturėtų būti sudaromas, kai juo ketinamą įsigyti paslaugą gali patenkinti privataus verslo subjektai.

Prezidentė viešai pareiškė, kad įstatymą vetuos būtent dėl vidaus sandorių išimties nepanaikinimo. Taigi vidaus sandorių ateitis bent kol kas išlieka neaiški.

Kova su „feniksais“

Tuo atveju, jei tiekėjas yra anksčiau netinkamai įvykęs viešojo pirkimo sutartį, o perkančioji organizacija turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti pašalinimo pagrindo taikymo, perkančioji organizacija tokį tiekėją gali iš pirkimo pašalinti.

Vadovaujantis šia nuostata, iš pirkimo galėtų būti pašalinami tiekėjai, kurių akcininkai, direktoriai ar valdybos nariai yra siejami su įmone, dėl netinkamo viešosios sutarties vykdymo įtraukta į „juodąjį“ sąrašą.

Bankrotas – ne kliūtis dalyvauti viešajame pirkime

Nemoki ar bankrutuojanti įmonė nuo šiol negalės būti pašalinama iš viešojo pirkimo, jei įrodys gebanti įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Ši nuostata suteikia daugiau galimybių bankroto administratoriams panaudoti bankrutuojančių įmonių turtą bei darbuotojų žinias vykdyti pelningą veiklą ir taip sumažinti bendrovės kreditorių patiriamus nuostolius.

Analogiška teisė numatyta ir restruktūrizuojamoms bendrovėms.

„Melagiai“ bus viešinami

Tiekėjai, pateikę melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pašalinimą iš pirkimo lemiančių pagrindų nebuvimą ar nepateikę reikalaujamos deklaracijos (pagal naują visoje ES taikomą formą) ir dėl to pašalinti iš konkurso, bus viešinami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Subtiekėjui – teisė reikalauti tiesioginio atsiskaitymo

Subtiekėjas turės teisę pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe. Gavusi tokį subrangovo pageidavimą, perkančioji organizacija privalės sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju. Tiekėjui (generaliniam rangovui) turės būti sudaroma galimybė prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams.

Neatitiktis kvalifikaciniams reikalavimams dėl interesų konflikto

Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą.