Lietuva tapo viena iš pirmųjų Europos Sąjungos valstybių, teisės aktu patvirtinusių standartinį Energijos taupymo paslaugų įsigijimo dokumentų paketą. Šis dokumentų paketas yra pritaikytas energijos taupymo paslaugoms renovuotinuose pastatuose įsigyti. Siekdama įvykdyti Europos Sąjungai duotus įsipareigojimus iki 2020 m. pasiekti minimalius viešųjų pastatų energinio naudingumo reikalavimus bei kasmet renovuoti po 3 proc. bendro tokių pastatų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų ploto, Vyriausybė 2015 m. patvirtino Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, kuria buvo įtvirtintas energijos taupymo paslaugų teikėjo modelio (ETPT), geriau žinomo kaip ESCO modelis, taikymas renovuojant centrinės valdžios pastatus. Be to, 2015 m. pradžioje buvo įsteigtas Energetinio efektyvumo fondas, kurio lėšomis ketinama finansuoti viešųjų pastatų renovacijos teikiant lengvatinę paskolą ir gatvių apšvietimo teikiant garantiją projektus.

Kas yra ESCO?

ESCO - tai energetinių paslaugų bendrovė (angl. Energy Service Company), kuri, sudarydama energetinių paslaugų sutartį (angl. Energy Performance Contract) su pastato valdytoju, investuoja į priemones, padedančias gerinti pastato energinį efektyvumą, o didžiąją dalį investicijoms skirtų lėšų atgauna per sutarties galiojimo laikotarpį iš būsimų energijos sutaupymų. Šio modelio esmė – pasiekti kuo didesnį energijos sutaupymo efektą, nepatiriant didelių pradinių investicijų. Be to, kaip jau minėta, energetinių paslaugų sutartimi garantuojamas tam tikro lygio energijos sutaupymas pastate įdiegus energiją taupančias priemones.

ESCO funkcijos, taigi ir ESCO pastato valdytojui teikiama paslauga, gali apimti:

  • energijos tiekimą;
  • energijos taupymo priemonių projektavimą;
  • statybos darbus, būtinus energijos vartojimo efektyvumą didinančioms priemonėms įdiegti;
  • pastato ir (ar) energijos taupymo priemonių ir (ar) pastato inžinerinių sistemų (šildymo, karšto vandens bei elektros ūkio) techninę priežiūrą;
  • administracines ir kitas kliento aptarnavimo funkcijas;
  • projekto finansavimą;
  • energetinį auditą;
  • energijos suvartojimo monitoringą.

Taigi, renovuojant pastatą ESCO modeliu, pastato valdytojas moka už energetinę paslaugą, o ne už rangos darbus, todėl jam nereikia rūpintis projekto įgyvendinimu ir finansavimu. Energetinių paslaugų bendrovė (ESCO) viską atlieka savo rizika. Ji projektą įgyvendina ieškodama geriausio techninio sprendimo bei panaudodama savo žinias, patirtį ir naujausias technologijas.

Subjektais, galinčiais atlikti ESCO funkcijas, paprastai gali būti statybos, komunalinių paslaugų ar energijos veikla besiverčiančios įmonės bei jų konsorciumai.

Kodėl ESCO?

Geresnė darbų kokybė – didesni energijos sutaupymai. Energetinių paslaugų teikėjas (ESCO) paprastai atsako ne tik už kokybę statybos darbų, kurie turėtų pagerinti pastato energetinę būklę, bet ir už sutaupytą suvartotos energijos dydį, kurį pasiekė renovacijos dėka. Kadangi ESCO prisiima sutarto energijos suvartojimo sutaupymo nepasiekimo riziką, būtent jis yra suinteresuotas išlaikyti itin aukštą renovacijos darbų kokybę bei užtikrinti tinkamą statinio ir jo atitvarų eksploataciją net ir po statybos darbų garantinių terminų pabaigos. Taigi šiuo aspektu pastato renovacijos darbų įsigijimas ESCO modeliu yra pranašesnis už tradicinį pastato renovacijos darbų įsigijimą, kurio atveju jokie ilgalaikiai ir realūs energijos sutaupymai nėra garantuojami. Be to, ESCO taip pat yra suinteresuota disciplinuoti pastatuose dirbančių asmenų elgesį, kadangi ir nuo to priklauso, ar pavyks pasiekti įsipareigotą energijos suvartojimo sutaupymą.

Galimybė renovuoti didesnį pastatų plotą. Renovuojant pastatus ESCO modeliu, kaštus, statybos ar įrengimo darbams, kurie skirti pastato energijos taupymui, prisiima ESCO įmonė. Viešojo pastato valdytojas šiuos kaštus padengia per sutarties galiojimo laikotarpį. Didžioji dalis lėšų tam gaunama būtent iš energijos ištekliams sutaupytų išlaidų. Taigi, esant ribotoms viešojo sektoriaus galimybėms įprastiniu būdu vykdyti plataus masto pastatų renovaciją, ESCO modelio panaudojimas gali padėti renovuoti daugiau objektų per trumpesnį laiką.

ESCO plėtrai paskatinti – ES struktūrinių fondų parama

Vien Centrinės valdžios valdomų pastatų plotas sudaro 5 898 129 kv. m (5531 pastatai). Vadovaujantis Finansų ministerijos skelbiamais išankstinio vertinimo duomenimis, lėšų poreikis numatytiems centrinės valdžios sektoriaus valdomų pastatų renovacijos tikslams pasiekti sudaro apie 169 mln. EUR. Taigi, vien kalbant apie centrinės valdžios valdomus pastatus, ESCO rinkos potencialas Lietuvoje yra nemažas.

Pirmąjį impulsą ESCO rinkos plėtrai turėtų suteikti ES struktūrinių fondų parama. Parama ESCO modeliu įgyvendinamiems projektams finansuoti yra skiriama iš nuolat atsinaujinančio Energetinio efektyvumo fondo, kurį Energetikos ir Finansų ministerijų susitarimu administruoja Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

Pilotiniai projektai

2016 m. pirmąjį pusmetį, vadovaujantis Energetikos ministro įsakymu patvirtintu standartinių energijos taupymo paslaugos įsigijimo dokumentų paketu, Policijos departamentas paskelbė pirmuosius energijos taupymo paslaugų įsigijimo Kaišiadorių, Pakruojo ir Rokiškio rajonų policijos komisariatuose pirkimus. Taip pat planuojama skelbti konkursus energijos taupymo paslaugoms įsigyti Šiaulių apskrities policijos komisariato naudojamuose pastatuose, kurių bendras plotas – apie 11 tūkst. kv. m.

Šių pilotinių projektų įgyvendinimas galės būti finansuojamas Energetinio efektyvumo fondo lėšomis.

Kas toliau?

Siekiant tinkamai pasirengti energijos taupymo paslaugų pirkimui bei norint gauti Energetinio efektyvumo fondo lengvatinę paskolą, reikia parengti pastato techninį auditą bei atnaujinimo investicinį projektą. Šie pasirengimo aspektai yra itin svarbūs, nes dėl netinkamai parengtų dokumentų vertinimo procesas, atliekamas siekiant gauti lengvatinę paskolą projektui įgyvendinti, gali užtrukti.

Praktika rodo, kad didžioji dalis techninių auditų bei investicinių projektų parengiama nekokybiškai. Taip atsitinka dėl netinkamai parengtų tokių paslaugų įsigijimo techninių specifikacijų arba per mažų tiekėjų kontrolės svertų. Optimalus būdas užtikrinti aukštesnę techninių auditų bei investicinių projektų kokybę būtų techninių auditų bei investicinių projektų parengimo paslaugas įsigyti pagal standartinę pirkimo dokumentaciją per Centrinę perkančiąją organizaciją. Tačiau kol kas toks šių paslaugų įsigijimo būdas nėra numatytas.

ESCO modelis taip pat gali būti panaudotas renovuojant apšvietimo infrastruktūrą. Toks modelis yra pranašesnis už paprastą apšvietimo sistemos renovacijos darbų įsigijimą, kadangi, kaip rodo užsienio praktika, miestų ūkiai neretai neturi techninių žinių bei reikiamų žmogiškųjų resursų tinkamai ir efektyviai eksploatuoti renovuotą sistemą.

Kad apšvietimo infrastruktūros projektai galėtų būti įgyvendinami efektyvesniu ESCO būdu, pakaktų išplėsti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos taikymo sritį ir į ją įtraukti gatvių apšvietimo infrastruktūrą.