Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) išaiškino Įmonių perdavimo direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnį dėl darbuotojų teisių apsaugos įmonių perdavimo atveju ir pažymėjo, kad naujasis darbdavys, atleisdamas darbuotoją praėjus daugiau nei vieniems metams po įmonės perdavimo, apskaičiuodamas jo darbo stažą, reikšmingą nustatant įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą, į kurį darbuotojas turi teisę, privalo atsižvelgti ir į darbo stažą, įgytą dirbant pas perdavėją.

Byloje C-336/15, kurioje pasisakė ETT, 4 darbuotojai, Švedijos profesinės sąjungos nariai, buvo atleisti dėl ekonominių priežasčių, apie tai įspėjus prieš šešis mėnesius. Atleidimo iš darbo dieną jie buvo 55 metų amžiaus ar vyresni, be to, kiekvienas iš jų jau buvo dirbę ilgiau nei 10 metų.

Tuo metu, kai vyko perdavimas bendrovei „ISS Facility Services AB“, perdavėjoms (t.y. bendrovėms „Apoteket AB“ ir „AstraZeneca AB“) galiojo kolektyvinės sutartys, pagal kurias buvo reikalaujama nurodytiems darbuotojams pratęsti įspėjimo terminą papildomais 6 mėnesiais.

Profesinė sąjunga teismui pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti naująjį darbdavį atlyginti atleistų darbuotojų patirtą žalą dėl netinkamo įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino.

Byloje keliamas klausimas dėl ES teisės, konkrečiai Direktyvos 2001/23/EB, aiškinimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė Švedijos darbo bylų teismas, klausdamas, ar Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnis reiškia, kad perėmėjas, atleisdamas darbuotoją praėjus daugiau nei vieniems metams po įmonės perdavimo, privalo, apskaičiuodamas jo darbo stažą, reikšmingą nustatant įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą, į kurį darbuotojas turi teisę, atsižvelgti į jo darbo stažą, įgytą dirbant pas perdavėją.

ETT visų pirma priminė, kad Direktyvos 2001/23/EB tikslas – darbuotojų apsauga įmonių perdavimo atveju, ypač siekiant apsaugoti jų teises. Anksčiau ETT yra pasisakęs, kad nors darbo stažas, įgytas dirbant pas perdavėją, savaime nėra teisė, kurią įgyvendinti perduoti darbuotojai galėtų reikalauti iš perėmėjo, vis dėlto prireikus ja pasinaudojama nustatant tam tikras darbuotojų finansines teises ir iš esmės tokias teises perėmėjas turi užtikrinti tokia pat apimtimi kaip ir perdavėjas (byla C-108/10. Ivana Scattolon prieš Ministero dell’Istruzione, dell’Università e della Ricerca, EU:C:2011:542, 69 punktas).

Aptariamoje byloje nebuvo ginčijama, kad profesinės sąjungos reikalaujamas 6 mėnesiais ilgesnis įspėjimo terminas suteikia teisę į šešių mėnesių atlyginimo išmokėjimą, iš to daryta išvada, kad ši teisė turi būti kvalifikuojama kaip finansinio pobūdžio teisė.

Bendrovė „ISS Facility Services AB“ po metų turėjo teisę dėl ekonominių priežasčių (t.y. ne dėl įmonių perdavimo), nebesilaikyti perduotiems darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje išdėstytų sąlygų. Vis dėlto ETT nenustatė, kad perėmėjas būtų kaip nors pabloginęs perduotų darbuotojų darbo sąlygas.

ETT pažymėjo, kad per metus perėmėjui neatlikus jokių darbo sąlygų pakeitimų, turint vienodai suformuluotas kolektyvinių sutarčių sąlygas, darbuotojams neturi būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, nei taikytos iki darbuotojų perdavimo. Taigi ETT atmetė perėmėjo argumentą, kad Direktyvos 2001/23/EB 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas reiškia, kad nereikia atsižvelgti į darbo stažą, perduotų darbuotojų įgytą prieš jų perdavimą.

Europos Teisingumo Teismas. C‑336/15, Unionen prieš Almega Tjänsteförbunden, ISS Facility Services AB, ECLI:EU:C:2017:276.

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt.