Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įgyvendino ES alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą (2011/61/ES) tokiu būdu pasivydama kitas ES valstybes nares, kurios jau buvo sukūrusios lengvesnį reguliavimo režimą investavimo subjektams, platinantiems savo investicinius vienetus profesionaliems investuotojams.

Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris buvo priimtas šiam tikslui, numato dvi galimas kolektyvinio investavimo subjekto formas: investicinis fondas arba investicinė bendrovė. Investicinė bendrovė gali būti vienos iš šių teisinių formų: akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija arba komanditinė ūkinė bendrija. Šis pasirinkimas yra platesnis, nei leidžiamas steigiant kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus, kaip nustatyta įgyvendinant ES direktyvą 2001/107/EB ir direktyvą 2001/108/EB (toliau – KIPVPS), bei kitų investicinių fondų, skirtų neprofesionaliems investuotojams, atvejais, kadangi uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos teisinės formos pastariesiems nėra leidžiamos.

Investiciniai fondai turi būti valdomi valdymo įmonės, o investicinės bendrovės gali pasirinkti valdyti turtą pačios, arba perduoti šias funkcijas valdymo įmonei. Jei valdymo funkcijos nėra perduotos, tokiu atveju investicinė bendrovė privalo turėti mažiausiai 300 000 eurų pradinį kapitalą.

Valdymo įmonė, administruojanti profesionaliems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą, privalo būti įsteiga akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės teisine forma. Minimalus valdymo įmonės kapitalas yra 125 000 eurų. Papildomi reikalavimai dėl nuosavų lėšų taikomi tada, kai valdomo portfelio vertė viršija 250 milijonų eurų. Valdymo įmonė privalo turėti licenciją. Ją išduoda Lietuvos bankas per 3 mėnesius nuo visos reikalingos informacijos gavimo dienos.

Tam tikroms valdymo įmonėms Įstatymas numato išimtis. Išimtis taikoma finansinį svertą naudojančioms kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar per susijusias įmones valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, nesiekia 100 milijonų eurų, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto. Kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios nenaudoja finansinio sverto, maksimali valdomam turtui nustatyta suma yra 500 milijonų eurų su papildomu reikalavimu, kad mažiausiai 5 metus nuo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo valdomas investavimo subjektas nesuteiks teisės investuotojams kreiptis dėl investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo, ar įnašų grąžinimo. Tokios valdymo įmonės neprivalo turėti licencijos pagal šį Įstatymą, tačiau jos turi užsiregistruoti priežiūros institucijose ir bent kartą per 6 mėnesius pateikti informaciją apie investicinius vienetus, kuriuos jos platina, o taip pat apie jų valdomų investicinių subjektų pagrindines pozicijas ir rizikos koncentracijas.

Įstatymas nustato reikalavimus valdymo įmonių, licencijuotų pagal šį Įstatymą, veiklai bei jų riziką ribojančius reikalavimus. Taip pat reikalaujama bent kartą per metus įvertinti investavimo subjekto grynojo turto vertę ir investicinių vienetų/ akcijų kainą; pateikti audituotas metines finansines ataskaitas priežiūros institucijoms; be to, Įstatymas numato detalų sąrašą informacijos, kuri turi būti pateikta investuotojams prieš pradedant investuoti bei vėliau atskleidžiama periodiškai.

Lyginant su KIPVPS, šiuo Įstatymu numatytas platesnis depozitoriumų, kuriuose gali būti saugomas investavimo subjektų turtas, pasirinkimas. Be licencijuotos kredito įstaigos veikti kaip depozitoriumui taip pat leidžiama ir licencijuotai finansų maklerio įmonei, kurios įstatinis kapitalas yra ne mažesnis kaip 730 000 eurų. Reikalaujama, kad ES įsteigto investavimo subjekto depozitoriumas, būtų įsteigtas toje pačioje valstybėje, kaip ir atitinkamas investavimo subjektas.

Įstatymas reglamentuoja tam tikras profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų taikomas investavimo strategijų ypatybes. Didžiausias finansinis svertas, kurį valdymo įmonė gali naudoti kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto vardu, jo lygis ir finansinio sverto susitarimui įvykdyti pakartotinai naudojamo užstato arba garantijos mastas turi būti nustatyti iš anksto, atsižvelgiant į keletą veiksnių, įskaitant investavimo subjekto investavimo strategiją,  finansinio sverto šaltinius, mastą, kuriuo finansinis svertas padengiamas įkeistu turtu, turto ir įsipareigojimų santykį ir kt. Valdymo įmonės turi pateikti priežiūros institucijai įrodymus, kad jų nustatytos finansinio sverto ribos yra pagrįstos, ir kad jos visada laikosi nustatytųjų ribų.

Įstatymas taip pat numato tam tikras apsaugos priemones įmonėms, kai investavimo subjektai įgyja jų akcinį kapitalą. Apsaugos priemonės varijuoja nuo reikalavimų, taikomų pranešimams, iki apribojimų perskirstyti tokios įmonės turtą ir draudimų mažinti akcinį kapitalą.

Įstatymas reguliuoja ne tik investicinių fondų veiklą ES viduje, bet taip pat reglamentuoja investavimo subjektų, įsisteigusių ne ES šalyse, bet valdomų Lietuvos valdymo įmonių, administravimą, investavimo subjektų, įsisteigusių Lietuvoje, tačiau valdomų ne ES valdymo įmonės, administravimą bei trečiojoje valstybėje įsteigtos investavimo subjektų valdymo įmonės investicinius vienetus, platinamus Lietuvoje.