Tarpusavyje susiję tiekėjai gali turėti pranašumą prieš kitus tiekėjus viešųjų pirkimų konkursuose todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 m. spalio 12 d. nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą klausdamas, ar susiję tiekėjai privalo savo ryšius atskleisti. Konkurencijos teisės prasme susijęs asmuo neturi teisės žinoti visos informacijos apie kitą asmenį ar daryti jam įtaką, kol neturi daugiau kaip 50 procentų susijusios įmonės akcijų kontrolės.

LAT 2014 m. birželio 25 d. jau buvo nuspendęs, kad susiję ir nekonkuruojantys tarpusavyje asmenys negali dalyvauti tame pačiame viešajame pirkime, bet tai nereiškia, kad susiję asmenys nekonkuruoja. Pavyzdžiui „Renault“ turi 43 procentus „Nissan“ akcijų, bet uždrausti šiems abiems gamintojams teikti konkursinius pasiūlymus neatrodo labai daug žadanti mintis. Be to, siekiamų tikslų galima pasiekti sudarant sąlygas pasiūlymus teikti kuo daugiau gamintojų. Minėtos įmonės savo ryšius yra atskleidusios, nes jų akcijos kotiruojamos biržoje, todėl šio atskleidimo turėtų pakakti ir konkurso organizatoriui.

Kokie ekonominiai, vadybos, finansiniai ar kiti ryšiai gali konkurse kelti abejonių dėl susijusių asmenų nepriklausomumo ir konfidencialios informacijos apsaugos ir sudaryti prielaidas turėti pranašumą prieš kitus tiekėjus? Vaizdumo dėlei pateikiame tokį pavyzdį. Kazino taisyklės draudžia dalytis informacija apie kortas su kitais lošėjais, kad žaidėjų komanda neturėtų pranašumo prieš kitus žaidėjus arba nenukentėtų kazino, bet susitarusių žaidėjų komanda gali būti visiškai tarpusavyje nesusijusi, todėl, išviešinus kazino žaidėjų ryšius, situacija nepasikeistų, o daryti prielaidą, kad tik susiję asmenys moka ir gali dalytis informacija, būtų naivu.

Viešųjų pirkimų atveju susijusių asmenų atskleidimas ar neatskleidimas gali sudaryti pagrindą diskvalifikuoti atskirus konkurso dalyvius, tačiau tai nekliudo veiksmus susiderinti likusiems nesusijusiems dalyviams. Perkančioji organizacija gali numatyti pasekmes tam atvejui, jei laimėtojai atsisakytų sudaryti sutartį, bet jei tokia taisyklė būtų nustatyta pirkimo sąlygose, ji turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar dalyvis susijęs, ar ne. Vien tik apribojus susijusių asmenų dalyvavimą konkurse gali sumažėti administracinė našta perkančiajai organizacijai, bet kartu būtų sumažinamas ir potencialių dalyvių skaičius bei konkurencija.

Siekis eliminuoti susijusius dalyvius iš pirmo žvilgsnio atrodo laiko taupymas, tačiau susiję dalyviai gali būti aršesni tarpusavio konkurentai nei kiti rinkos dalyviai. Tarkime, susijęs dalyvis turi 1/3 kito konkurso dalyvio akcijų ir siekia perimti kontrolę visais teisėtais būdais, įskaitant priešišką akcijų įsigijimą. Kartu dalyvis spaudžia susijusį dalyvį aršiai konkuruodamas dėl klientų, kas yra naudinga perkančiajai organizacijai.

Kad būtų išvengta susijusių įmonių nekonkuravimo, perkančioji organizacija gali išplėsti konkurso dalyvių ratą ir sudaryti galimybes konkurse dalyvauti užsienio tiekėjams bei taip atsverti susijusių įmonių įtaką. Pagal iš Amerikos atėjusią derybų praktiką, perspektyviausias būdas pasiekti geriausią rezultatą yra ieškoti sprendimų, kur abi pusės laimi.

Konkursuose, kurie vykdomi iš „jėgos“ pozicijų (jeigu nenusileisi, tai dar labiau spausiu), vienas pralaimi, o kitas laimi. Anksčiau ar vėliau tokioje rinkoje lieka tik ribotas ratas dalyvių. Kai konkurso metu stengiamasi atsižvelgti į dalyvių pasiūlymus, kurie didina paslaugos tiekimo efektyvumą, pagerina planavimą, natūraliai gali būti sumažinta ir kaina. Šiuo atveju laimi visi. Organizuojant ir vykdant konkursus iš „jėgos“ pozicijos, kai pirkėjas nepadeda dalyviams geriau ir iš anksto planuoti darbus, numatyti kiekius, grafiką ir taip mažinti riziką bei kainą, bet spaudžia kainą mažinti tiekėjo sąskaita, anksčiau ar vėliau sumažėja konkurencija, o tiekėjai tampa labiau susiję dėl natūralaus siekio dalintis riziką ir išgyventi. Šiais atvejais konkursui nebepadeda ir reikalavimas atskleisti susijusių dalyvių ryšius. Todėl konkursuose geriau siekti win-win sprendimų.

Straipsnis publikuotas naujienų portale vz.lt