Bankroto įstatymo pakeitimai

Bankroto įstatymo pakeitimai (toliau – „Įstatymo pakeitimai“), kurie įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d., įtvirtina terminus per kuriuos, įvykus įstatyme numatytoms aplinkybėms, įmonių vadovai, ar kiti minimi asmenys, turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat šiuose Įstatymo pakeitimuose yra iš dalies keičiama turto pardavimo iš varžytinių procedūra, papildomai nurodoma, koks turtas privalės būti parduodamas iš varžytinių. Įstatymo pakeitimuose taip pat numatomas dar vienas subjektas, kuris galės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Siekiant, kad būtų įmanoma kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kad įmonės kreditoriai (įskaitant darbuotojus) būtų apsaugoti nuo per ilgo bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, Įstatymo pakeitimuose yra nurodoma per kokį terminą, įvykus įstatyme numatytoms aplinkybėms, įmonių vadovai, savininkai ar kiti sprendimo teisę įmonėje turintys asmenys turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šis įstatymų pakeitimas yra svarbus, kadangi, iki šiol galiojusioje įstatymų redakcijoje nebuvo numatyti terminai per kuriuos reikėtų atlikti minėtus veiksmus. Priimtuose Įstatymo pakeitimuose nurodoma, kad įvykus minėtoms aplinkybėms šie asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Be to, siekiant užtikrinti efektyvų ir skaidrų įmonės turto pardavimą bei pašalinti prielaidas piktnaudžiavimui, Įstatymo pakeitimuose įtvirtinta, kad iš varžytynių turėtų būti parduodamas ne tik nekilnojamasis ar įkeistas turtas, bet ir didelės vertės turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (išskyrus gyvūnus, greitai gendantį turtą, vertybinius popierius ir įkeistą turtą, jei jo pardavimas prasidėjo iki bankroto bylos iškėlimo). Jeigu turtas nebūtų parduotas dvejose varžytynėse iš eilės, siūloma numatyti, jog turtas galėtų būti realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu. Be to, numatyta, kad tais atvejais, kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių.

Priimtame Įstatyme taip pat numatyta, kad nuo šiol paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o įstatymo numatytais atvejais ir pareigą, turi ne tik įmonės kreditoriai, įmonės vadovas, ar kiti asmenys pagal kompetenciją, bet ir įmonės likvidatorius.

Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro įstatymo projektas

Priimtas Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registro įstatymo (toliau – „Įstatymo“) projektas. Pagrindinis šio Įstatymo projekto uždavinys yra sudaryti galimybes visiems užsieniečiams – Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos piliečiams – naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje. Taip pat, kartu su šiuo Įstatymo projektu nuo 2016 m. liepos 1 d. bus taikomas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje”, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.

Šiuo Įstatymo projektu yra siūloma reglamentuoti interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registravimą Interesų Lietuvos Respublikoje turinčių užsieniečių registre (toliau – Registras), šio Registro statusą, steigimą, tvarkymą, Registro valdytoją, Registro informacijos ir Registro duomenų (toliau – Registro duomenys) tvarkymą. Šis Įstatymo projektas yra įgyvendinamas siekiant pradėti įgyvendinti e-rezidento projektą ir nuo 2016 metų sudaryti galimybes užsieniečiams gauti Lietuvos Respublikoje elektroniniu būdu teikiamas administracines, viešąsias ir komercines paslaugas nepriklausomai nuo užsieniečio gyvenamosios vietos ir (ar) teisinės padėties. Šio projekto autorių idėja yra skatinti ir lengvinti verslumo galimybes, kai asmenys, net nebūdami Lietuvoje, tačiau turėdami interesų galėtų naudotis tomis pačiomis e-paslaugomis, kaip ir LR piliečiai. Galimybių asmeniui, kuris turi tik ekonominius interesus ir gali net neatvykti į Lietuvą, naudotis elektroninėmis paslaugomis Lietuvoje, iki šiol, nebuvo sudaryta.

Notariato įstatymo pakeitimai

Nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojo Notariato įstatymo pakeitimai (toliau – „Įstatymo pakeitimai“), kuriais numatyta, kad notarai galės būti ir mediatoriais civiliniuose ginčuose, taip pat įtvirtinama nuostata, pagal kurią notarai turės teisę tvirtinti dokumentus apostile.

Siekiant skatinti mediacijos plėtrą ir nepakenkti mediacijos procedūrų efektyvumui Įstatymo pakeitimuose numatoma, kad nuo šiol, yra įtvirtinama notarų galimybė būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi). Tai yra svarbus pakeitimas, nes Įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Taip numatoma, kad šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija). Mediacija vykdoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Ginčo šalys kartu skiria mediatorių, kurio pagrindinė užduotis – padėti ginčą išspręsti taikiai. Būtent tas aspektas, kad ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, o ne trečiajam asmeniui (arbitrui), skiria mediaciją nuo kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų (pavyzdžiui, arbitražo, trečiųjų teismo ir kt.).

Be kita ko, Įstatymo pakeitimuose numatomas dar vienas svarbus pakeitimas, nuo 2016 m. sausio 1 d. notarai turi galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinti dokumentus pažyma (Apostille). Tai pakeičia iki šiol galiojusį reglamentavimą, kai dokumentus, kuriems reikalingas oficialus patvirtinimas ir kurie būtų naudojami užsienio valstybėje, apostile tvirtindavo užsienio reikalų ministerija.