Pastarosiomis dienomis svarbiausią vietą diskusijose užima naujasis Darbo kodeksas, tuo tarpu Užsieniečių teisinės padėties įstatymas sulaukia kur kas mažiau dėmesio ir klausimų, ar Prezidentės pataisos nesukels verslui nereikalingų apsunkinimų.

Sąžiningiems verslininkams – nesukels, tačiau vis dėlto atkreiptinas dėmesys į išlikusį reikalavimą dirbti pilną darbo laiką, kuris kertasi su Lietuvos siekiu plėtoti lanksčius darbo santykius ir yra perteklinis ribojimas verslui. Verslas yra pajėgus pats įvertinti darbo valandų poreikį bei nustatyti tokių darbuotojų darbo laiką, tuo tarpu nuo fiktyvios įmonių veiklos pakankamai apsaugo nustatytas minimalus darbo užmokesčio fondas. Jei verslas pasirengęs 2 Lietuvos piliečiams už poros valandų darbą per dieną mokėti ne mažiau kaip 2 vidutinius darbo užmokesčius, ar tokio verslo Lietuva turi vengti?

Valstybė turėtų skatinti aukštos kvalifikacijos Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimą, remti darbuotojų siekį kelti kvalifikaciją bei gauti didesnį darbo užmokestį, o ne reguliuoti, jog tokio asmens darbo diena truktų ne mažiau kaip 8 darbo valandas.

Grįžtant prie prezidentės siūlytų pataisų, jos yra analogiškos šiuo metu galiojančiai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties redakcijai, nurodančiai reikalavimus įmonei, kurios akcininkas nori gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu galioja reikalavimas dėl 3 darbo vietų, kuriose pilnu etatu dirbtų ES piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Prezidentė vetavo įstatymo pakeitimą, pagal kurį darbo vietų skaičius neapibrėžiamas, į jį įskaitomos ir tos darbo vietos, kurias formaliai užima trečiųjų šalių (ne ES) piliečiai, pretenduojantys gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir kurių darbo užmokesčio fondas sudaro ne mažiau kaip 2 vidutinius darbo užmokesčius.

Beje, šis reikalavimas, kaip ir kiti reikalavimai įmonei (kapitalo dydis, investicijos) taikomi tik kreipiantis pirmąkart dėl leidimo laikinai gyventi. Siūlymas įtraukti pretendentus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje į darbuotojų sąrašą kritikuotinas - kol šie asmenys negauna leidimo laikinai gyventi, jie dirbti negali.

Pagal priimtą įstatymo projektą iš įmonės nebus reikalaujama fiksuoto darbo vietų skaičiaus, tačiau, kaip ir dabar galiojančiame įstatyme, keliama sąlyga, kad darbo vietas turėtų užimti ES piliečiai ir/arba nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, o ne pretenduojantys gauti leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiai. Tie patys reikalavimai turi būti taikomi tiek kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi pirmą kartą, tiek ir kreipiantis dėl tokio leidimo pratęsimo. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos fiktyviam leidimų laikinai gyventi gavimui: užtektų pusę metų investuoti į naujai įsteigtą įmonę ir atitikus formalius reikalavimus leidimas gyventi būtų išduotas.

Taigi lyginant priimtą įstatymą su dabar galiojančiu reguliavimu galima teigti kad verslui apsunkinimų tik sumažės, tačiau bus išvengta fiktyvių įmonių kūrimo siekiant gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Straipsnis publikuotas portale vz.lt