Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai

Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau tekste – „Įstatymas“) pakeitimo projektu siekiama užtikrinti veiksmingesnę riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę, taip pat įtvirtinti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skubos tvarka institutą.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, kreiptųsi į Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, siekiant įvertinti, ar prašymą pateikęs asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas negalėtų išduoti leidimo gyventi, kol nėra gautos minėtų institucijų išvados. Įstatymo projekte siūloma numatyti 14 kalendorinių dienų terminą minėtosioms institucijoms atsakymui pateikti. Šis terminas dėl svarbių priežasčių galibūti pratęstas iki 28 kalendorinių dienų.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, privalėtų pateikti išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, taip pat užpildyti vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintą anketą, kurioje turėtų pateikti išsamią informaciją apie save ir turimus ryšius su kitais asmenimis, užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas padės užtikrinti, kad leidimai gyventi Lietuvoje bus išduoti tik turint išsamią ir aiškią informaciją apie prašymą pateikusį asmenį, taip pat atsižvelgiant į jo raštiškus paaiškinimus dėl vienų ar kitų aplinkybių.

Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skubos tvarka institutą, kurio esmė – asmeniui pateikus prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ir prašant jį nagrinėti skubos tvarka, Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo per dvigubai trumpesnius terminus nei įprasta, išskyrus atvejus, jeigu užsieniečio prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, arba būtų nepateikti visi dokumentai, ar nesumokėta nustatyto dydžio rinkliava. Šio instituto reglamentavimas Įstatyme užtikrins, kad bus laikomasi šiame teisės akte numatytų procedūrų, taip pat bus užtikrintas Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų suderinamumas, kadangi įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai šiuo metu numato leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skubos tvarka galimybę.

Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimai

Naujuoju Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau tekste - „Įstatymas“) pakeitimo projektu siekiama detalizuoti ir papildyti Įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, taip pat siūloma suteikti vykdomojo dokumento statusą Konkurencijos tarybos nutarimams dėl baudos skyrimo ir įtvirtinti Konkurencijos tarybos teisę tam tikrais atvejais duoti privalomus nurodymus.

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti teisę pažeidimo nagrinėjimo procese dalyvaujantiems asmenims susipažinti su tyrimo išvadomis ir pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo (nustatomas minimalus 14 dienų terminas, per kurį proceso dalyviai turi teisę pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo). Pažymėtina, jog šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje tokia teisė nenumatyta. 

Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje tik fragmentiškai reglamentuota Įstatymo pažeidimo ir nagrinėjimo tvarka (nenustatytas terminas, per kurį turi būti pranešta proceso dalyviams apie posėdį dėl bylos nagrinėjimo, taip pat neaptariama, ar liudytojai turi dalyvauti procese, ar byla nagrinėjama viešai, nėra nustatyta, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir kt.), projektu siūloma detalizuoti Įstatymo pažeidimo ir nagrinėjimo tvarką. Nustatomas 3 darbo dienų terminas per kurį Konkurencijos taryba privalės pranešti proceso šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma, kas yra laikoma tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įtvirtinama nuostata, kad bylos nagrinėjamos viešai, proceso šalims suteikiama teisė siūlyti savo liudytojus, taip pat proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikiama teisė apklausti liudytojus ir nustatoma proceso dalyvių teisė susipažinti su tyrimo medžiaga. 

Projekte taip pat numatyta sankcijų skyrimo už Įstatymo pažeidimus senatis. Nustatoma, jog yra pagrindas taikyti senatį, kai nuo Įstatymo pažeidimo dienos iki pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis – daugiau kaip vieneri metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 

Siekiant užtikrinti Konkurencijos tarybos nutarimų dėl baudos skyrimo vykdymą, Įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatas dėl šių nutarimų vykdymo, nustatant, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti Konkurencijos tarybos teisę, atliekant jai pavestas funkcijas duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. 

Siūloma papildyti Įstatymo 5 str., reglamentuojantį komercinių paslapčių apsaugą, nauja nuostata, nustatančia, kad tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai prašymą atlikti Įstatymo pažeidimo tyrimą ar dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu tiekėją identifikuojantys duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas ir kt.) neskelbiami ir neatskleidžiami. Tikimasi, jog įtvirtinus šią nuostatą, tiekėjai būtų labiau suinteresuoti atskleisti galimus Įstatymo pažeidimus ir būtų sudarytos sąlygos stiprinti Įstatymo įgyvendinimo priežiūrą. 

Reklamos įstatymo pakeitimai

Reklamos įstatymo (toliau tekste – „Įstatymas“) pakeitimo įstatymo projektu siekiama pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką ir pašalinti Įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus. Siūloma paspartinti leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą, numatyti daugiau atvejų, kuomet leidimas išorinei reklamai gali būti sustabdytas, bei tiksliau reguliuoti kitus klausimus.

Įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai reklama įrengiama ant atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami ne viso namo, o tik jo dalyje esančių butų savininkų poreikiams tenkinti (pvz., atskiras namo korpusas), būtų reikalingas ne viso gyvenamojo namo butų savininkų daugumos sutikimas, o tik tos dalies butų savininkų daugumos sutikimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad butų savininkų sutikimas nereikalingas, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama iškaba. 

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kai įrengiama iškaba, ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kai įrengiama kita išorinė reklama. 

Siekiant, kad operatyviau būtų spendžiami su leidimų išdavimu susiję klausimai, Įstatymo projekte siūloma praplėsti leidimą galinčių išduoti subjektų sąrašą, nustatant, kad leidimus išduoda, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, taip pat nustato terminus dokumentų leidimui gauti ar išorinės reklamos įrengimo trūkumams pašalinti savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 

Pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo neišduoti leidimo ar sustabdyti jo galiojimą, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos už reklamos leidimo išdavimą (vietinės rinkliavos už reklamos leidimo išdavimą dydžius kiekvienos savivaldybės taryba nustato individualiai). Atsižvelgiant į tai, projektu siūloma nustatyti, kad leidimas neišduodamas ar jo galiojimas sustabdomas, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesumoka vietinės rinkliavos. Taip pat siūloma nestabdyti leidimo galiojimo esant mažareikšmiam pažeidimui ir suteikti reklaminės veiklos subjektui galimybę jį pašalinti per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai pasibaigia reklamos leidimo galiojimo terminas ar leidimo galiojimas panaikinamas, reklaminės veiklos subjektas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 40 darbo dienų. 

Papildomai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą reklaminės veiklos subjektui pašalinti reklaminę iškabą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, kai jis nutraukia savo veiklą buveinės pastate arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, ant (prie) kurios įrengta iškaba. Tokia nuostata Įstatymo projekte įtvirtinta siekiant, kad nebūtų klaidinami vartotojai.

Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai

Lietuvos Respublikos Prezidentė pateikė Seimui svarstyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - „Įstatymas“) pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti terminą, per kurį įmonės vadovas, savininkas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, siūloma nustatyti atsakomybę už šio reikalavimo nesilaikymą. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti aiškesnę ir skaidresnę įmonės turto pardavimo tvarką, bei bankroto administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo apskaičiavimo tvarką.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo Įstatyme numatytų pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindų atsiradimo dienos, per kurį įmonės vadovas ir savininkas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Šiuo metu įmonių vadovai ir savininkai turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nenurodomas terminas, per kurį tai turi būti padaryta. Įstatymo rengėjai tikisi, kad numačius tokį (vieno mėnesio) terminą, bankroto bylos bus iškeliamos laiku ir sukels kiek įmanoma mažiau neigiamų padarinių kreditoriams. 

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, jog bankroto administratorius savo iniciatyva arba vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu privalėtų inicijuoti ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo atveju, kai įpareigotas asmuo (įmonės vadovas, savininkas ar kitas asmuo turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą) nesilaiko vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. 

Papildomai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismas ne tik savo iniciatyva, bet ir pagal bankroto administratoriaus ar kreditorių motyvuotą prašymą galėtų spręsti dėl galimybės apriboti  asmeniui teisę eiti vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: a) nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, b) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, c) vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar d) kitaip trukdė procedūroms. 

Be to, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad iš varžytynių turėtų būti parduodamas ne tik nekilnojamasis ar įkeistas turtas, kaip nustatyta šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje, bet ir kilnojamasis turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (išskyrus gyvūnus, greitai gendantį turtą, vertybinius popierius ir įkeistą turtą, jei jo pardavimas prasidėjo iki bankroto bylos iškėlimo). Jeigu turtas nebūtų parduotas dvejose varžytynėse iš eilės, siūloma numatyti, jog turtas galėtų būti realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu. Jeigu kreditorių susirinkimas nuspręstų turto apimtį ir detalumą keisti, turtas turėtų būti siūlomas pardavimui iš varžytynių. Siūlomais pakeitimais sprendžiama problema, jog dabartinė turto pardavimo tvarka leidžia išvengti turto pardavimo iš varžytynių, nustatant neįprastai didelę pradinę pardavimo kainą ar sujungiant savarankiškus turto vienetus į vieną parduodamą objektą, kad varžytynės neįvyktų,o turtą vėliau parduodant neviešai ir be varžytynių. Siūlomos nuostatos šalina šias spragas ir leidžia užtikrinti skaidrų įmonės turto pardavimą, mažina piktnaudžiavimo galimybę, skatina efektyvesnį turto pardavimą.

Įstatymo projekte taip pat numatyti pakeitimai, susiję su maksimaliu bankroto administravimo išlaidų dydžiu. Siūloma nustatyti maksimalius bankroto administravimo išlaidų, tarp jų – bankroto administratoriaus atlyginimo, dydžius, kuriais vadovaujantis būtų nustatomos mokėtinos bankroto administravimo išlaidų sumos, taip pat jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką (šiam tikslui pasiekti Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti Bankroto administravimo išlaidų dydžių nustatymo, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad administratoriaus atlyginimo dydis būtų siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir negalėtų priklausyti nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. negalėtų būti nustatomas mėnesinis atlyginimas administratoriui.