Darbo kodekso pakeitimai

Priimti Darbo kodekso pakeitimai, kuriais siekiama mažinti darbdavių paskatas nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių. Darbo kodekso pakeitimais taip pat siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialines garantijas. Be to, pripažįstama netekusia galios nuostata, prieštaravusi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 

Nuo 2015 m. sausio 1 d. keičiama Darbo kodekso 98 str. 3 d., nurodant, jog nustačius, kad asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimalią mėnesinę algą, nustatytą pagal Darbo kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką). 

Teikiant svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, nuostatos dėl nelegalaus darbo buvo įvertintos 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl veiksmingos darbo inspekcijos, kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (toliau – Rezoliucija), 31 punkto kontekste. Minėtoje Rezoliucijos nuostatoje yra nurodyta, kad sankcijos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei darbdaviai, įdarbinę nedeklaruotus darbuotojus, iš to neturės jokios naudos. Be to, nurodoma, kad darbdavių rizika negali būti ribojama tik sąnaudomis, kurias jie patirtų įdarbindami registruotus darbuotojus. 

Pakeitimais taip pat nustatyta, kad ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Svarbu pažymėti ir tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Pakeitimų įstatymu Darbo kodekso 301 straipsnis, nustatantis, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio iš kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, yra pripažįstamas netekusiu galios. Šie pakeitimai padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo išaiškinimą, kad Darbo kodekso 301 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimai

Pakeistos iki šiol galiojusios Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, siekiant efektyvinti ir aiškiau reglamentuoti viešojo ir privataus sektorių partnerytės projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimais yra atnaujinamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų (toliau – VPSP) rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

Pakeitimais nustatoma, kad VPSP įgyvendinančios institucijos, vadovaujantis metodiniais dokumentais, rengia investicijų projektą (ne galimybių studiją, kaip buvo nustatyta ankstesnėje redakcijoje), įvertina, ar projektas atitinka partnerytės kriterijus, ir parengto investicijų projekto pagrindu pildo partnerytės klausimyną. Šie dokumentai privalo atitikti metodinius dokumentus, kuriuos rengia VPSP kompetencijos centras (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, toliau – CPVA). Taigi, CPVA įvertins, ar VPSP įgyvendinančios institucijos parengti dokumentai atitinka metodinius dokumentus. Tokiu būdu supaprastintas reikalingų dokumentų rengimas ir užtikrinama jų kokybė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma Finansų ministerijos išvados dėl VPSP (Finansų ministerija vertins tik VPSP sutarčių projektų finansines sąlygas), o CPVA vertinimui nustatomas trumpesnis dokumentų vertinimo laikas, VPSP projektų derinimo procesas sutrumpės.

Pagal Vyriausybės nutarimo pakeitimus, VPSP įgyvendinančios institucijos parengtus pirkimų dokumentus teikia CPVA. CPVA, įvertinusi pateiktų dokumentų atitikimą metodiniams dokumentams, teikia siūlymus. Pažymėtina, kad toks pakeitimas gali nežymiai pailginti VPSP rengimo ir įgyvendinimo laiką. Tačiau, įvertinus VPSP rengimo praktiką galima daryti išvadą, kad dėl netinkamai parengtų pirkimo dokumentų užtrunka visas pirkimų procesas. Todėl nutarimo pakeitimų rengėjai mano, jog išankstinis pirkimų dokumentų įvertinimas padės taupyti laiką sekančiuose pirkimų etapuose.

Siekiant VPSP spartesnio įgyvendinimo, nustatomas 30 dienų terminas, per kurį CPVA turi priimti reikalingus sprendimus dėl VPSP rengimo bei įgyvendinimo, taip pat nustatoma, jog VPSP parengimui bei įgyvendinimui koordinuoti turi būti paskirtas atsakingas asmuo (projekto vadovas) arba asmenų grupė (projekto valdymo grupė).

Tikimasi, kad LR Vyriausybės nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ pakeitimų dėka VPSP procesas bus paprastesnis bei efektyvesnis, projektai bus įgyvendinami sparčiau. 

Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas

Siūlomu įstatymo projektu nustatomi atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejai, apibrėžtos maksimalios atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų naudojamos grynųjų pinigų sumos, bei nurodomi atvejai, kai šie apribojimai gali būti netaikomi. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo (toliau – Įstatymo) tikslas – mažinti prielaidas „šešėlinei ekonomikai”, didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą, didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybes išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, užtikrinti atsiskaitymų saugumą. 

Numatoma, kad Įstatymo nuostatos netaikomos atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams tarp asmenų, kai šie mokėjimai yra susiję su darbo santykiais. 

Įstatymo projektu siūloma įteisinti šiuos apribojimus asmenims atsiskaityti grynaisiais pinigais:

  1. draudžiama atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5,000 eurų, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla; 
  2. draudžiama atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 3,000 eurų, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla;

Numatoma administracinė atsakomybė už atsiskaitymų, kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą (baudos fiziniams asmenims iki 900 eurų, juridiniams asmenims – iki 1,500 eurų). 

Be to, įtvirtinami atvejai, kai aukščiau nurodyti apribojimai nėra taikomi:

  1. kai kituose įstatymuose nustatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais arba kitokio dydžio grynųjų pinigų sumomis, nei nustatyta šio Įstatymo;
  2. leidžiamos neribotos operacijos grynaisiais pinigais, kai atsiskaitymai ar kiti mokėjimai vykdomi per bankus ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, jei nustatoma kliento tapatybė;
  3. kai atsiskaitymai ar kiti mokėjimai pagal sandorius negrynaisiais pinigais negali būti vykdomi dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia paslaugų, o pagal sandorius yra būtina atsiskaityti nedelsiant, jeigu apie tai nustatyta tvarka yra informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos. 

Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyta, kad Įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ar negaliojančio. 

Siūloma, kad Įstatymas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimais sumažinamas fiziniams asmenims taikomas nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis. Tuo pačiu sumažinamas šio turto dydį viršijančiai vertės daliai taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo 1 procento iki 0,5 procento.

Pakeistas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 p., nustatant, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio turto bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų. Pažymėtina, kad 2014 m. taikytas nekilnojamojo turto mokesčio neapmokestinamasis dydis yra 1 000 000,00 LTL (289 620,02 EUR). Pažymėtina, kad įstatymu sumažinamas šiam turtui taikomas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo 1 procento iki 0,5 procento.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimai

Priimti Civilinio kodekso pakeitimai, suteikiantys bankui teisę nutraukti banko sąskaitos sutartį tuo atveju, kai daugiau nei metus kliento sąskaitoje nėra piniginių lėšų ir su kliento sąskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos. Be to, Civilinis kodeksas yra papildomas nuostata leidžiančia bankui nutraukti banko sąskaitos sutartį: banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta ir tuo atveju, kai yra įregistruotas sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštas ar nustatyti kiti disponavimo šiomis lėšomis apribojimai.

Komercinės (gamybinės) paslapties sąvokos pakeitimai

Civilinio kodekso 1.116 straipsnis papildytas nauja nuostata, nustatančia, kokia informacija yra nelaikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Šie pakeitimai susiję su įmonėms, teikiančioms viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.  Įstatymų leidėjo įsitikinimu, pakeitimai turės teigiamą įtaką verslui, kadangi padidės skaidrumas minėtų įmonių vykdomuose viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, nustatančia, kad komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. 

Minėtas pakeitimas parengtas atsižvelgiant į dažnėjančią įmonių, teikiančių viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, praktiką remiantis komercinės paslapties sąlyga atsisakyti pateikti informaciją paminėtų paslaugų vartotojams ir juos kontroliuojančių subjektų atstovams. Pavyzdžiui, šilumos tiekėjas atsisako tos savivaldybės gyventojams ir juos atstovaujantiems tarybos nariams pateikti informaciją apie šilumos tiekėjo viešojo pirkimo būdu nupirkto biokuro kainą, kuri atitinkamai yra viena iš pagrindinių šilumos vartotojų mokamos šilumos kainos dalių.

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektu siekiama apriboti galimybę centriniam mokesčių administratoriui pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą vykstant mokestiniam ginčui.

Mokesčių administravimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, vykstant mokestiniam ginčui, centrinis mokesčių administratorius pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą galės tik tuo atveju, kai skundo nagrinėjimo metu paaiškės naujų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos ginčijamų patikrinimo rezultatų teisingumui. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos patikrinimo metu. 

Kartu siūloma įtvirtinti riboti pakartotinio patikrinimo dalyką, nustatant, kad tikrinama tik mokestiniame ginče naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaka ankstesniojo patikrinimo rezultatams. 

Projekto rengėjai tikisi, kad šie pakeitimai  užtikrins, jog pakartotiniai patikrinimai būtų atliekami tik tuomet, kai tai objektyviai būtina ir pagrįsta. Be to, tikimasi, kad šie pakeitimai paskatins mokesčių administratorių mokestinius patikrinimus atlikti kokybiškai ir išsamiai. Manoma, kad tokiu reglamentavimu bus sumažinamas pakartotinių patikrinimų procedūrų kiekis, o taip sutrumpės laikas iki galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo ir gavimo. 

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų projektas pateiktas siekiant apriboti žalą, kuri gali atsirasti dėl įsigyjamų nesaugių prekių, jų priedų, elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų žalingos spinduliuotės. Minėto įstatymo projektu siekiama, kad vartotojai įsigytų tik saugias, sveikatai nekenksmingas ir įstatymų reikalavimus atitinkančias prekes. 

Šiuo metu galiojančiame Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra reikalavimų, įpareigojančių prekių pardavėjus informuoti pirkėjus apie prietaisų, įrengimų skleidžiamos spinduliuotės stiprumą. Dėl šios priežasties Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti ir pakeisti minėto įstatymo 3, 5, 10, 13 ir 21 straipsnius, įpareigojant gamintojus ir pardavėjus, paslaugų teikėjus ženklinant prekes nurodyti žmogaus sveikatai žalingos prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą. 

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte numatytoma pakeisti šiuo metu galiojančią šio įstatymo 5 str. 1 d. redakciją, nustatant, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo suteikti informaciją apie elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų spinduliuotės stiprumo koeficientą. Be to, projektu siūloma sustiprinti vartotojų teisių apsaugą, koordinuoti prevencines priemones, konsultuojant vartotojus apie įsigyjamų prekių poveikį sveikatai.