Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasigirsta kaltinimų Lietuvos teismams, jog gyvybės atėmimo bylose jie priteisia labai menkas neturtinės žalos atlyginimo sumas.

Šiuo aspektu, kaip šios srities specialistė, norėčiau apginti Lietuvos teismų sistemą ir paaiškinti, kad visų Europos šalių teismų praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos atlyginimu sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atvejais, galima pastebėti tendenciją, kuri iš pirmo žvilgsnio primena paradoksą. Nukentėjusiojo, netekusio gyvybės, artimiesiems teismai dažniausiai priteisia labai mažas, simbolines neturtinės žalos atlyginimo sumas arba iš viso netenkina ieškinių. Regint tokią teismų poziciją, gali susidaryti įspūdis, jog žmogaus gyvybė, kaip absoliuti bei pati aukščiausia vertybė, yra tarsi nuvertinama.

Tačiau reikėtų pastebėti, jog tokia teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose nėra atsitiktinė ar implikuojanti, kad žmogaus gyvybei nesuteikiama derama reikšmė. Tokie priteisiamų kompensacijų už neturtinio pobūdžio praradimus dydžiai turi konceptualų pagrindimą, nes laikoma, jog gyvybės atėmimo atveju nelieka tiesiogiai nukentėjusiojo asmens, o ieškinius reiškia tik gyvybės netekusių asmenų artimieji. Tokiu atveju laikoma, kad pažeidžiama artimųjų teisė ne į sveikatą ar gyvybę, bet į jų socialinius ryšius, kaip teisės į privatų gyvenimą, vieną iš aspektų. Tuo tarpu sveikatos sužalojimo atveju pasikėsinama į absoliučią labiausiai saugotiną vertybę - žmogaus gyvybę. Kadangi civilinės žalos atlyginimo bylose nesiekiama žalą padariusio asmens nubausti, o tik kompensuoti nukentėjusiam padarytą žalą, natūralu, kad žalos atlyginimo dydžiai sveikatos sužalojimo bylose kur kas didesni, nei gyvybės atėmimo atveju.

Lietuvos teismų praktika ilgą laiką specialistų buvo kritikuojama būtent dėl priešingos tendencijos – kad gyvybės atėmimo atveju priteisia neadekvačias sumas nukentėjusiųjų artimiesiems. Šiandien situacija pasikeitusi ir Lietuva artėja prie Vakarų Europos šalių praktikos. Kita vertus, iki šiol mes vis tiek esame vieni pirmaujančių su priteisiamais neturtinės žalos dydžiais gyvybės atėmimo bylose.

Taigi tokia teismų praktika, kai už žymų sveikatos sužalojimą priteisiama didesnė kompensacija nei gyvybės atėmimo atveju, neturėtų būti suprantama kaip neadekvačiai vertinanti žmogaus gyvybę, nes nustatant neturtinės žalos dydį lemiamu veiksniu tampa būtent atitinkamos kompensacijos prašančio asmens patirti nematerialaus pobūdžio praradimai, jų mastas bei intensyvumas.

Komentarą žurnalui "Teismai" parengė advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotoji partnerė, advokatė dr. Solveiga Palevičienė. Komentaru buvo remiamasi žurnalo 2016 m. Nr. 3(23) straipsnyje "Kas suteikia satisfakciją, padedančią pamiršti patirtus išgyvenimus".