2016 m. rugsėjo 14 dieną Seime atmetus Prezidentės veto dėl Naujai priimto darbo kodekso, lieka galioti ankstesnė šią vasarą patvirtinta būsimojo Darbo kodekso versija. Primename, kad šio kodekso nuostatos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1d. Dar kartą siūlome atkreipti dėmesį į keletą esminių ir verslui svarbių pakeitimų, kuriems reikėtų pasiruošti iš anksto.

Galima paminėti keletą pakeitimų, kurie bus privalomi daliai darbdavių. Pavyzdžiui, darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. sausio 1d. bus dvidešimt ir daugiau, privalės suorganizuoti darbo tarybos išrinkimą. Darbo tarybai ir profesinei sąjungai (jeigu tokia yra) privalės bent kartą per metus teikti nuasmenintą informaciją apie darbuotojų (išskyrus vadovus) vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. sausio 1d. bus daugiau kaip penkiasdešimt privalės priimti ir paskelbti darbovietėje galiojančią asmens duomenų tvarkymo politiką ir technines bei organizacines tos informacijos saugojimo priemones, taip pat paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo įmonėje priemones.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų susijusių su darbo sutarčių sudarymu, t.y. nuo ateinančių metų sausio 1 d. darbo sutartys įsigalios ne nuo jos sudarymo datos, kaip yra dabar, o nuo tos dienos, kurią darbuotojas pradeda dirbti. Taip pat darbo sutartyse atsiranda daugiau būtinųjų sutarties sąlygų, t.y. sulygti reikės ne tik dėl darbovietės (konkrečios įmonės ar padalinio) bei darbuotojo funkcijų, bet ir dėl apmokėjimo už darbą. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad ir neesant nuostatų apie apmokėjimą, darbo sutartis laikoma sudaryta.

Naujasis Darbo kodeksas numato ir daugiau pakeitimų, kurie turės įtakos visiems be išimties darbdaviams, kadangi bus keičiama atostogų skaičiavimo tvarka, darbo sutarčių nutraukimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai. Taip pat atsiranda nauji darbo santykius reguliuojantys principai, tokie kaip šeimyninio gyvenimo gerbimas. 28 str. 3 d. „Darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą.“ Tarp naujovių, kurios gali būti naudingos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams paminėtina galimybė dalintis darbo vietą. Naujasis Darbo kodeksas nustato, kad „Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos.“

Vieni esminių pakeitimų, kurie, tikimasi, darbo santykius padarys lankstesnius yra susiję su naujos darbo sutarties rūšies atsiradimu, t.y. naujajame Darbo kodekse numatytos nenustatyto laiko darbo sutartys. Pagal jas, darbuotojui mokama tik už faktiškai išdirbtą darbo laiką.

Dar vienas iš pakeitimų, kurie tikimasi liberalizuos darbo rinką, yra šešiasdešimčia valandų padidintas per metus galimų išdirbti viršvalandžių skaičius, t.y. nustatoma, kad maksimalus viršvalandžių skaičius bus 180 valandų. Už viršvalandžius darbdavys galėtų atsiskaityti pinigine išmoka arba papildomomis atostogomis, ko dabar nėra.

Apibendrinant galima pasakyti, kad naujasis Darbo kodeksas palengvins verslo vykdymą Lietuvoje, tikėtina, paskatins didesnes vietos ir užsienio investicijas. Visgi, naujojo Darbo kodekso priėmimas iš darbdavių pareikalaus papildomų laiko ir finansinių resursų rengiantis jo nuostatų įgyvendinimui.