Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas pateiktas svarstyti Vyriausybei. Šio įstatymo tikslas - užtikrinti visose Lietuvos ūkio srityse suvartojamos energijos sutaupymą, atitinkančius Lietuvai Europos Sąjungos teisės aktais įtvirtintus energijos vartojimo efektyvumo didinimo įsipareigojimus, bei efektyviai gaminti, tiekti ir vartoti energiją. Taip pat, šiuo įstatymu siekiama įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas nustato energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus. Šio įstatymo projektu siekiama užtikrinti suvartojamos energijos sutaupymus, atitinkančius Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus tikslus, pašalinti energetikos sektoriuje kliūtis, kurios trukdo efektyviai gaminti, tiekti ir vartoti energiją.

Įstatymų projektu įgyvendinama daugybė naujų 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nustatytų reikalavimų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu, t.y.: įteisinami privalomi energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai ir užtikrinamas jų įgyvendinimas; užtikrinama, kad kasmet būtų atnaujinama 3 procentai centrinės valdžios viešųjų pastatų patalpų ploto; nustatyta, kad viešuosiuose pirkimuose taikomi energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimai prekėms, paslaugoms ir pastatams ir kt.

Be aukščiau nurodytų reikalavimų, minėtame įstatymo projekte numatytas ir įpareigojimas įmonėms atlikti energijos vartojimo auditą. Įgyvendinant direktyvos nuostatas, šis įpareigojimas bus taikomas tik didelėms įmonėms, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, t.y. įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 40 mln. eurų arba įmonėms, kurių balanse nurodyto turto vertė viršija 27 mln. eurų.

Pagal įstatymo projekto nuostatas, minėtos įmonės Energetikos ministerijai pirmą kartą privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d., o vėliau – ne rečiau kaip per 4 metus po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito. Energijos vartojimo audito ataskaita gali būti pateikiama kaip atlikto platesnės apimties aplinkosauginio audito, jeigu jis atliekamas pirmiau, dalis. Taip pat, naujai įsisteigusios įmonės, kurios yra didelės įmonės, kaip apibrėžia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, Energetikos ministerijai pirmą kartą privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne vėliau kaip per 1 metus nuo įmonės veiklos pradžios.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje.

Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas pateiktas svarstyti Vyriausybei. Juo siekiama patobulinti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo tvarką, sumažinti nepagrįstų tiekėjų skundų skaičių, taip pat reglamentuojami komunalinio sektoriaus pirkimai. Šie pakeitimai susiję su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę.

Civilinio proceso kodekse keičiama 80 straipsnio 1 dalis, papildant nuostatomis, jog už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, mokamas žemiau nurodyto dydžio žyminis mokestis:

  1. mažos vertės pirkimuose (t.y. pirkimuose, kuriuose prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 eurų (be PVM), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 eurų (be PVM) arba perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų (be PVM), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų (be PVM)) - trijų šimtų eurų;
  2. supaprastintuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės pirkimus) – tūkstančio eurų;
  3. tarptautiniuose pirkimuose – trijų tūkstančių eurų.

Minėti Civilinio proceso pakeitimai šiuo metu svarstomi Vyriausybėje.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Šiuo projektu įgyvendinama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas bendrovės viduje perkeliamų asmenų judėjimui Sąjungoje ir sumažinti su darbo paskyrimu keliose valstybėse narėse susijusią administracinę naštą.

Ankstesnis reglamentavimas nustatė, jog užsienietis (ne Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybės pilietis), kuris turi leidimą dirbti ir gyventi vienoje iš Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybių narių dėl to, kad yra perkeliamas iš trečioje šalyje įsikūrusios įmonės į tos įmonės grupei priklausančią įmonę toje leidimą išdavusioje Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės šalyje, negali vykti dirbti ir gyventi į kitą Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės šalį.

Šio įstatymo projekto pakeitimai suteikia užsieniečiui (ne Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės valstybės piliečiui) teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį bei dirbti tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, jeigu jis turi kitos Europos Sąjungos narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra perkeliamas iš trečiosios šalies bendrovės į jos grupės įmonę Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybėje. Priimančioji įmonė, į kurią atvyksta dirbti užsienietis, privalo raštu pranešti apie šio užsieniečio perkėlimą bendrovės viduje Migracijos departamentui.

Minėti įstatymo pakeitimai aktualūs tarptautinėms bendrovėms, kadangi bus sudarytos palankesnės sąlygos ne Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybės narės piliečiui – tarptautinės bendrovės, turinčios grupės įmonę įsisteigusią Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybėje narėje, darbuotojui – trumpam atvykti darbui į Lietuvoje esančią, įmonių grupei priklausančią, įmonę jau turint kitos Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybės narės išduotą leidimą laikinai gyventi (išduotą tuo pagrindu, kad asmuo perkeltas bendrovės viduje) be vizos ir papildomų leidimų dirbti Lietuvoje.

Įstatymo pakeitimo projektas yra pateiktas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.