Civilinio proceso kodekso pakeitimai

Civilinio proceso kodekso įstatymo projektu yra numatyta, kad apeliacinis skundas rašytinio proceso tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Šiuo metu dažnu atveju apeliacinėje instancijoje bylos yra nagrinėjamos ilgiau nei vienerius metus, dėl per ilgo bylų nagrinėjimo subjektai gali bankrutuoti arba būti likviduojami, gali nebeturėti turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Šis įstatymo projektas užtikrintų greitesnį procesą bei didintų pasitikėjimą teismais.

Tabako kontrolės įstatymo pakeitimai

Tabako kontrolės įstatymo (toliau tekste – „Įstatymas“) projektu yra siekiama sudaryti galimybę per trumpesnį terminą gauti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti juridiniai asmenys bei užsienio juridinių asmenų filialai, norintys gauti licencijas, taip pat sumažinti apribojimus ūkio subjektams, kurie praeityje padarė teisės pažeidimus, už kuriuos, pagal dabartinį reguliavimą, negali gauti licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo Įstatymo projektu taip pat išplečiamos nuostatos, susijusios su įspėjimais dėl licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymu, sustabdymo panaikinimu bei licencijos galiojimo panaikinimu.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai, ketinantys verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, licencijas išduodančiai institucijai pateikia pranešimą apie ketinimą verstis šia veikla, kuriame, be kita ko, turės būti pateikta informacija apie ūkio subjekto atitiktį kiekvienam iš Įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami licencijos siekiančiam ūkio subjektui, ir apie valstybės rinkliavos, nustatytos už licencijos išdavimą, sumokėjimą. Pateikęs reikiamus dokumentus licenciją išduodančiai institucijai, kuriais patvirtina, kad atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, ūkio subjektas jau kitą dieną galės pradėti verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Šiais atvejais, licencijas išduodančios savivaldybių vykdomosios institucijos ūkio subjektų pateiktus duomenis ir dokumentus tikrintų per Įstatyme nustatytą 30 dienų terminą, o nustačiusios, kad: (i) ūkio subjektas pranešimo pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dieną neatitiko licencijų gavėjui keliamų reikalavimų, ar (ii) nepateikė reikalaujamų dokumentų arba buvo nesumokėjęs už licencijos išdavimą nustatytos valstybės rinkliavos, pradėtų Įstatyme ir licencijavimo taisyklėse nustatytas licencijų galiojimo panaikinimo ar stabdymo procedūras.

Įstatymo projekte siūloma keisti Įstatymo nustatytus terminus, per kuriuos nusprendžiama neišduoti licencijos, tais atvejais, kai ūkio subjektui yra (buvo) įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, teismo nutarimas, nutartis ar kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių, taip pat tabako gaminių be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų arba be banderolių pardavimą, laikymą ar gabenimą. Šiuo metu galiojančiame Tabako kontrolės įstatyme nustatyta, kad minėtais atvejais nauja licencija ūkio subjektams apskritai neišduodama, t. y., ūkio subjektas yra visam laikui pašalinamas iš rinkos. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad esant minėtiems pažeidimams nauja licencija negali būti išduota penkerius metus nuo minėto apkaltinamojo teismo nuosprendžio, teismo nutarimo, nutarties ar valstybės institucijos nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Įstatymą taip pat siūloma papildyti nuostata, įpareigojančia licencijos turėtojus, nusprendusius laikinai (ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui) nutraukti licencijoje nurodytą veiklą arba šios veiklos nebevykdyti, pranešti apie tai licenciją išdavusiai institucijai ir prašyti sustabdyti arba panaikinti turimos licencijos galiojimą.

Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje nėra tiesiogiai nustatyta reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai, siekiantys gauti minėtas licencijas, taigi Įstatymo projektas siūlo numatyti šiuos reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai

Nuolat didėjantis administracinių bylų skaičius ir bylų įvairovė lemia poreikį tobulinti administracinį procesą. Atsižvelgiant į aktualias teismų praktikos bei teisinio reglamentavimo problemas, parengtas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – „Įstatymas“) pakeitimo projektas. Teikiamu Įstatymo pakeitimo projektu siekiama, kad administracinis procesas būtų aiškesnis, paprastesnis, lankstesnis, ir efektyvesnis, todėl siūloma patobulinti ir detalizuoti teismingumo, procesinių terminų, atstovavimo, bylinėjimosi išlaidų ir kitus institutus. Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti modelinį teismo procesą.

Teismingumas

Projektu siūloma panaikinti Įstatymo 19 straipsnį, nustatantį išimtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją tam tikrų kategorijų byloms. Tačiau kaip ir iki šiol Vilniaus apygardos administracinis teismas ir toliau pirmąja instancija nagrinėtų bylas, pagal kitus įstatymus priskirtas išimtinai jo kompetencijai (pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties).

Įstatymo pakeitimo projekte, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, visas teritorinio teismingumo taisykles siūloma nustatyti viename - 31 straipsnyje. Siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) būtų paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jei atsakovas yra valstybė arba savivaldybė – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovą atstovaujančios institucijos buveinė (galiojančioje Įstatymo redakcijos 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė).

Įstatymo projekto 31 straipsnyje siūloma nustatyti, jog jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniajame pagal pavaldumą administravimo subjekte ir (arba) kitoje išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, skundas administraciniam teismui būtų paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinę.

Papildomai, Įstatymo projekto 31 straipsnyje siūloma nustatyti atvejus, kai pareiškėjas gali pasirinkti, į kurį administracinį teismą kreiptis. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, skundas pareiškėjo pasirinkimu administraciniam teismui galėtų būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose pareiškėjo pasirinkimu skundas galėtų būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama.

Siūlomais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad procesas būtų patogesnis asmeniui, ginančiam savo teises ir teisėtus interesus administraciniame teisme – asmuo galės kreiptis į tą teismą, kuris yra arčiau jo gyvenamosios vietos, todėl patirs mažesnes laiko ir lėšų sąnaudas dėl bylos nagrinėjimo.

Procesiniai terminai

Siekiant nuoseklesnio ir efektyvesnio procesinių terminų reglamentavimo, Įstatymo projekte siūloma terminus, skirtus teismo procesiniams veiksmams atlikti, nustatyti darbo dienomis, o terminus, skirtus procesų dalyvių procesiniams veiksmams atlikti, nustatyti kalendorinėmis dienomis. Šios terminų keitimo taisyklės netaikomos tik terminams, skaičiuojamiems mėnesiais ir metais. Galiojančiame Įstatyme nustatytas 20 dienų teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminas keičiamas į 14 darbo dienų terminą, 7 dienų skundo priėmimo terminas keičiamas į 7 darbo dienų terminą, 3 dienų terminas atlikti procesinius veiksmus susijusius su atskiruoju skundu keičiamas į 3 darbo dienų terminą.

Įstatymo projekte taip pat siūloma prailginti kai kuriuos skundų padavimo terminus: (i) siūloma nustatyti vieno mėnesio administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą (vietoje šiuo metu nustatyto 20 dienų termino), siekiant, kad jis sutaptų su administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) apskundimo terminu; (ii) siūloma nustatyti vieno mėnesio apeliacinio skundo padavimo terminą (vietoje dabar galiojančio 14 dienų termino).

Atstovavimas

Įstatymo projekte, analogiškai kaip šiuo metu galiojančiame Civilinio proceso kodekse, siūloma nustatyti baigtinį asmenų, galinčių atstovauti pagal pavedimą administraciniame procese, sąrašą: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; profesinės sąjungos, jei jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikšmė teisinei praktikai buvo akcentuota Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tik būtiną profesinę kompetenciją turintiems teisininkams gali būti patikėtos atitinkamos funkcijos užtikrinant, kad būtų teisinėmis priemonėmis saugomos ir ginamos asmens  teisės ir laisvės, taip pat funkcijos sprendžiant bylas (teisinius ginčus) teismuose; tinkamai parengtų, aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkų <...> profesinė veikla lemia visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema. Atsižvelgiant į tai tikimasi, kad siūlomu reglamentavimu bus užtikrintas profesionalus atstovavimas, kuris sąlygos efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą.

Bylinėjimosi išlaidos

Įstatymo projektu taip pat siūloma tobulinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą, atsisakant baigtinio galimų prisiteisti bylinėjimosi išlaidų sąrašo. Pagal siūlomą reglamentavimą proceso šalis galėtų prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į tai, kokio jos pobūdžio, jei teismas pripažintų, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia savo reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Modelinis teismo procesas

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti modelinį teismo procesą. Viename arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose ar Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme esant daugiau kaip 20 teisės ir fakto požiūriu vienarūšių bylų, kylančių dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, viena iš tokių bylų teismo pirmininko nutartimi (teisėjo ar teisėjų kolegijos prašymu) galėtų būti paskelbta modeline. Tokiu atveju kitos vienarūšės bylos būtų sustabdomos. Tiek modelinės bylos proceso dalyviai, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas bei visi apygardų administraciniai teismai būtų informuojami apie nutartį pradėti modelinį procesą (be to, ši informacija būtų skelbiama ir teismo, pradėjusio modelinį procesą, interneto svetainėje). Modelinę bylą nagrinėjantis teismas turėtų ją išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. Įsiteisėjus teismo sprendimui modelinėje byloje, kurioje pareiškėjo reikalavimai patenkinti, kitos vienarūšės individualios bylos būtų atnaujinamos bei nagrinėjamos supaprastinta tvarka – vieno tesėjo, rašytinio proceso tvarka.

Kitos naujovės

Pakeitimais siekiama reglamentuoti dalinio teismo sprendimo priėmimo institutą – daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo; dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu.

Be kita ko, Įstatymo projektas siūlo nustatyti atvejus, kai teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui ir be jo prašymo: 1) kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą; 2) kai išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 3) kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu.

Administracinių ginčų komisijų įstatymo pakeitimai

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti taikos sutarties sudarymo institutą bei kelias naujas sąvokas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimui suteikti vykdomojo dokumento statusą.

Tobulinant ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą yra siūloma perkelti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo administracinių ginčų komisijose tvarką reglamentuojančias teisės normas į Administracinių ginčų komisijų įstatymą (toliau tekste – „Įstatymas“) (šios teisės normos iki šiol buvo dėstomos Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatuose).

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti keletą naujovių, viena jų – taikos sutarties sudarymo institutas: kai sprendžiamas ginčas, administracinių ginčų komisija turi pasiūlyti bylos šalims sudaryti taikos sutartį; siūloma įtvirtinti būtinąsias taikos sutarties sudarymo sąlygas, taikos sutarties tvirtinimo tvarką ir pasekmes.

Įstatymo projektu numatoma bylos šalių, t. y.  asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijoje, sąvoka: bylos šalimis būtų laikomi pareiškėjas (skundą padavęs subjektas), atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos).

Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas, neapskųstas per Įstatyme nustatytą terminą, būtų laikomas vykdomuoju dokumentu. Tokiu būdu būtų keičiama administracinių ginčų komisijose priimtų sprendimų vykdymo tvarka numatant, kad neįvykdytas ir per įstatymų numatytus terminus neapskųstas komisijos sprendimas, taip pat komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą, vykdomi priverstinai CPK nustatyta tvarka. Apskundus nurodytus administracinių ginčų komisijos sprendimus, sprendimas ar sprendimu patvirtinta taikos sutartis būtų vykdoma priverstinai po to, kai skundas lieka nepatenkintas.