Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai

Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai (toliau – „Įstatymo pakeitimai“), kurie įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d., nustato pareigą finansų rinkų dalyviams teikti informaciją mokesčių administratoriui. Taip pat, Įstatymo pakeitimais mokesčių mokėtojui nustatoma pareiga pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus, kurie patvirtintų tam tikro turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius. Įstatymo pakeitimais be to įtvirtinama teisė mokesčių administratoriui kai kuriais atvejais patikrinti ir perskaičiuoti naujai deklaruotą mokestį pasibaigus senaties terminui.

Naujaisiais Įstatymo pakeitimais įtvirtinama pareiga finansų rinkų dalyviams (bankams, užsienio valstybių bankų filialams, centrinei kredito unijai, kredito unijoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialams, draudimo brokerių įmonėms ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialams, finansų maklerių įmonėms ir kitiems Lietuvos banko įstatyme numatytiems subjektams) kartą per metus teikti mokesčių administratoriui informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti (detaliai informacijos teikėjus, duomenų rūšis, mastą siūloma nustatyti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai).

Įstatymo pakeitimai taip pat nustato periodinį informacijos, apie juridinių asmenų dalyvių – fizinių asmenų –  piniginius įnašus, įsiskolinimus už iš to juridinio asmens atsiskaitytinai gautas išmokas ir juridinių asmenų įsiskolinimus fiziniams asmenims už šių asmenų juridinio asmens vardu patirtas išlaidas, teikimą. Įstatymo pakeitimais nustatoma, kad tokio pobūdžio informaciją privalu teikti kartą per metus ir tik tada, kai vieno fizinio asmens įmokėta suma, vieno fizinio asmens įsiskolinimas juridiniam asmeniui arba juridinio asmens įsiskolinimas fiziniam asmeniui sudaro ne mažesnę kaip 15 tūkstančių eurų sumą (Įstatymo pakeitimais numatyta, kad tokia informacija būtų teikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais).

Siekiant laiku nustatyti užsienio juridinių asmenų, veikiančių per nuolatinę buveinę, tačiau jos neįregistravusių, mokestines prievoles, Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie užsienio juridinių asmenų jiems suteiktas paslaugas Lietuvoje, jeigu pagal vieną sandorį arba pagal keletą per vienus kalendorinius metus su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių gautų paslaugų vertė yra ne mažesnė kaip 15 tūkstančių eurų (Įstatymo pakeitimais numatyta, kad tokią informaciją privalu pateikti kartą per metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais).

Taip pat siekiant laiku nustatyti asmenis – nenuolatinius Lietuvos gyventojus, kuriems gali atsirasti prievolė patiems deklaruoti ir mokėti gyventojų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, mokestį Įstatymo pakeitimais nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie kiekvieną nenuolatinį Lietuvos gyventoją, dirbantį šiame juridiniame asmenyje Lietuvoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės juridiniu asmeniu (Įstatymo pakeitimais numatyta, kad tokia informacija būtų teikiama centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais).

Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai, mokesčių administratoriui pareikalavus, turi būti pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorių patvirtinimo dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais (analogiškai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme).

Įstatymo pakeitimai numato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją (patikslintą deklaraciją) likus mažiau nei 90 dienų iki mokesčio perskaičiavimo senaties termino pabaigos, mokesčių administratorius turi teisę patikrinti ir perskaičiuoti šį naujai deklaruotą mokestį pasibaigus senaties terminui, tačiau privalo patikrinimą pradėti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šios deklaracijos pateikimo dienos. Taip siekiama užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui teise tikslinti deklaraciją ir galimybei neteisėtai sumažinti mokėtiną (padidinti grąžintiną) mokestį.

Papildomai, Įstatymo pakeitimais nustatoma, kad kai pavedamas pakartotinis patikrinimas, sprendimas dėl turto arešto lieka galioti, nes iš esmės pakartotinio patikrinimo metu nagrinėjami tie patys klausimai, kurie buvo nagrinėti pirminio patikrinimo metu, pažeidimai ir papildomos mokesčių sumos būna nustatyti priminio patikrinimo metu, o pakartotinio patikrinimo metu yra tik tikslinamas jų dydis (nepriėmus šios nuostatos atsiranda rizika, kad laikotarpiu nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikinimo iki bus pradėtas kitas patikrinimas mokėtojai perleis turtą, dėl ko sumažės arba visai neliks galimybės išieškoti).

Siekiant supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti kitas mokesčių administravimo procedūras, įstatymo pakeitimais atsisakoma apribojimų dėl gyventojo pajamų mokesčio įskaitymo kitiems mokesčiams padengti, atsisakoma reikalavimo pasirašytinai supažindinti mokesčių mokėtoją su patikrinimo aktu, nustatoma, kad, kai nagrinėjami mokestiniai ginčai, priimant sprendimą atlikti pakartotinį patikrinimą tuo pačiu sprendimu turi būti panaikinamas ankstesnis sprendimas.

Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimai

Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektu (toliau – „Įstatymo pakeitimo projektas“) siūloma užsienio valstybių prašymų dėl dokumentų įteikimo nagrinėjimą perduoti vykdyti antstoliams, taip pat siūloma nustatyti, kad centrinė įstaiga Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 (toliau – „Reglamentas“) ir Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir nustatyti, kad perduoti dokumentus pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją, kai dokumentus reikalinga įteikti užsienio valstybėje, yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai.

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma sureguliuoti Lietuvos Respublikos institucijų, susijusių su dokumentų įteikimu pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją, funkcijas. Įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad centrinė įstaiga Reglamente ir Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagal Reglamentą centinė įstaiga bus atsakinga už prašymų persiuntimą išimties tvarka, su dokumentų įteikimu susijusių problemų sprendimą, informacijos, susijusios su Reglamento taikymu teikimą, tuo tarpu pagal  Hagos konvenciją centrinė įstaiga bus atsakinga už susitariančiųjų valstybių prašymų priėmimą ir jų atitikties Hagos konvencijoje nustatytiems reikalavimams patikrinimą bei šių prašymų perdavimą įteikiančiai institucijai.

Įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma, nustatyti, kad pagal Reglamentą įstaiga, kompetentinga priimti dokumentus iš kitos valstybės narės, yra Lietuvos antstolių rūmai, o dokumentus, prašomus įteikti pagal Hagos konvenciją, priima centrinė įstaiga (t. y. Teisingumo ministerija) ir perduoda juos vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Šia nuostata dokumentų įteikimo Lietuvos Respublikoje funkcija iš miestų ir rajonų apylinkių teismų perduodama antstoliams. Įstatymo projekto autoriai tikisi, kad šios funkcijos, kuri savo prigimtimi teismams yra nebūdinga, kadangi nesusijusi su teisingumo vykdymu, perdavimas iš apylinkių teismų antstoliams sumažins darbo krūvį Lietuvos teismuose.   

Be to, Įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad perduoti dokumentus pagal Reglamentą ir Hagos konvenciją, kai dokumentus reikalinga įteikti užsienio valstybėje, yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas.

Bankų įstatymo pakeitimai

Įsigaliojusiais Bankų įstatymo pakeitimais (toliau – Įstatymo pakeitimai) nustatoma banko paslaptį sudarančios informacijos gavimo ir prašymų dėl šios informacijos pateikimo tvarka bei apibrėžiamos subjektų, galinčių gauti šią informaciją, grupės.

Įstatymo pakeitimai numato reikalavimus prašymui dėl banko paslapties atskleidimo. Pakeitimuose numatyta, kad tokiame dokumente privalo būti nurodyta: 1) identifikuojantys duomenys apie asmenį, siekiantį gauti tokio pobūdžio informaciją; 2) informacijos, kurios prašoma tikslus apibūdinimas; 3) prašomos informacijos mastas; 4) informacijos naudojimo tikslas ir gavimo teisinis pagrindas. Iki pakeitimų galiojusi Bankų įstatymo redakcija nenumatė reikalavimų prašymui dėl informacijos, kuri sudaro banko paslaptį, todėl bankai ir kitos kredito įstaigos neturėjo galimybės įsitikinti, ar besikreipiančių asmenų prašymai yra pagrįsti įstatymu ir informacijos rinkimo tikslai atitinka šių asmenų atliekamas funkcijas. Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad bankas turi pateikti prašomą informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, ne vėliau kaip per 20 dienų arba motyvuotai atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Iki šiol termino, per kurį bankas privalo suteikti tokią informaciją arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti, nebuvo.

Siekiant aiškumo (iki pakeitimų buvo sudėtinga nustatyti ar asmuo turi teisę gauti informaciją, kuri sudaro banko paslaptį, nes ši teisė atitinkamiems subjektams nustatyta skirtinguose įstatymuose) Įstatymo pakeitimais nustatomi subjektai, kuriems gali būti atskleista banko paslaptis. Pakeitimuose nustatyta, kad bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją be teismo nutarties: notarams ir antstoliams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų ir antstolių funkcijoms atlikti ir institucijoms, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos, žvalgybos, mokesčių administravimo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo, asmens duomenų tvarkymo priežiūros, finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo funkcijas. Įstatymo pakeitimais nustatyta, kad kitais atvejais informacija sudaranti banko paslaptį teikiama tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia teismas arba banko paslaptį sudarančios informacijos prašantis asmuo.

Priėmus aukščiau nurodytus pakeitimus, tikimasi, kad kredito įstaigos nebesusidurs su sunkumais, vertindamos valstybės institucijų ir kitų asmenų prašymus pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją taip pat, jog bus paspartintas banko paslapties atskleidimo procesas.

Priimto administracinių nusižengimų kodekso naujovės

Naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – „Kodeksas“), kuris nuo 2016 m. balandžio 1 d. pakeis dabar galiojantį Administracinės teisės pažeidimų kodeksą (toliau – „ATPK“), numato daug naujovių. Kodekse numatomos naujos atsakomybę šalinančios aplinkybės, įtvirtinamas naujas procesinių dokumentų pateikimo elektroninių būdu reguliavimas,  nustatomas turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu atlyginimo teisinis reguliavimas bei keletas kitų naujovių.

Kodekse nustatoma nauja atsakomybę šalinanti aplinkybė – mažas veikos pavojingumas - kaip pagrindas nepradėti teisenos, o taip pat ir ją nutraukti bet kokioje stadijoje. Kodekso 12 straipsnyje įtvirtinta, kad aplinkybė taikoma tik esant šioms sąlygoms: 1) veika mažai pavojinga, kas reikštų konkrečios padarytos veikos mažą pavojingumą netgi palyginus su kitomis tą pačią sudėtį atitinkančiomis veikomis; 2) nuobaudos paskirtį, t. y. atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, taip paveikti jį, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir pan., galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. Oficialiu pareigūno poveikiu asmens atžvilgiu būtų žodinės pastabos pareiškimas. Toks pareigūno valinis sprendimas galimas tik įvertinant padarytos konkrečios veikos bei ją padariusio asmens atitikimą visoms išvardytoms sąlygoms ir tik už tam tikrus 12 straipsnyje išvardytus administracinius nusižengimus. Rengėjų manymu, veikos mažareikšmiškumas galėtų būti laikomas atsakomybę šalinančia aplinkybe už kai kuriuos labai smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurios neesminius tam tikrų procedūrų pažeidimus pavyzdžiui, susijusius su dokumentų netinkamu pateikimu, nežymiais terminų pažeidimais ir pan.

Dar viena svarbi Kodekso naujovė – įpareigojimas pažeidėjui dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose programose ir kitose programose (kursuose). Pavyzdžiui, tokius įpareigojimus siūloma taikyti asmenims, neprižiūrintiems savo vaikų, vartojantiems narkotikus ar alkoholį, smurtaujantiems šeimoje. Minėtosios priemonės galės būti taikomos tik tuo atveju, jei asmuo sutinka, be to asmens sutikimas bus laikomas lengvinančia aplinkybe parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį, nustatant baudos dydį.

Kodekse numatoma, kad nustatant baudos dydį individualiu atveju, turės būti vertinamas ne tik lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis, bet ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė.

Papildomai, Kodekse nustatomas bendras administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas – dveji metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o esant trunkamam nusižengimui – dveji metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šis Kodekse numatytas terminas, anot Kodekso rengėjų, yra kompromisinis, leidžiantis įgyvendinti atsakomybės neišvengiamumo principą, kartu jis nėra pernelyg ilgas.

Be to, Kodekse įtvirtintas naujas procesinių dokumentų pateikimo elektroninių būdu reguliavimas. Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, kitiems viešojo administravimo subjektams, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą ir tinklo identifikatorių, jeigu jie būtini siekiant priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (šaukimų, pranešimų, skundų kopijų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustatys teisingumo ministras).

Kodekse nustatytas naujas turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, atlyginimo teisinis reguliavimas. Numatyta galimybė pažeidėjui ir nukentėjusiajam susitarti dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis raštiškai apie tai pareiškia teismui. Pažeidėjui ir nukentėjusiajam nesusitarus, teismas turės teisę priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Tačiau toks iš esmės civiliniams teisiniams santykiams priskirtų klausimų sprendimas neturi pakenkti pagrindiniam teisenos tikslui – greitai ir objektyviai išspręsti nusižengimo bylą. Todėl Kodekse nustatyta sąlyga turtinės žalos priteisimo klausimui spręsti – žalos dydis turi būti nustatomas bylos nagrinėjimo metu, dėl jo neturi būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, bylos nagrinėjimas neturi būti atidedamas ar šaukiamas atskiras posėdis specialiai šiam klausimui spręsti. Taigi, jei nepavyksta išspręsti žalos atlyginimo klausimo neatidedant bylos nagrinėjimo, tai turi būti sprendžiama kitame procese Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.